Algirdas Vilkas: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

12 eilutė:

== Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==

Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“ Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant Pikelių, Žemalės, Židikų, Sedos, Renavo apylinkes, Tirkšlius, Purplius, Krakius ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.

Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.

@@ 12 eilutė: / 12 eilutė: @@
 == Kultūrinė ir kraštotyrinė veikla ==
      Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.
-     Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“ Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.
+     Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“. Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.
      Bendradarbiaujant su Mažeikių muziejumi dalyvauta su bendraminčiais kraštotyros ekspedicijose po rajoną, aplankant Pikelių, Žemalės, Židikų, Sedos, Renavo apylinkes, Tirkšlius, Purplius, Krakius ir kitas vietoves. Rinko ir užrašė viską: senus daiktus muziejui, smulkiąją tautosaką, dainas, ratelius, šokius, įvairią etnografinę medžiagą. Skubėjo viską užfiksuoti, kas galėjo labai greitai išnykti negrįžtamai.[9] Visus ansambliečius vienijo žemaitiškumas, žemaičių folkloro propagavimas ir siekis jį išsaugoti.
      Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.