Algirdas Vilkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

    Pedagogo, kraštotyrininko Algirdo Vilko iniciatyva 1986-09-29 Mažeikių moksleivių namų Estetinio skyriaus patalpose buvo suburtas folkloro ansamblis, kurį iš pradžių lankė 11 asmenų. Pavadinimas [[Alksna|„Alksna“]] pasirinktas pagal Pikelių apylinkėse buvusią nedidelę alksniais apaugusią kalvelę, nugramzdintą Varduvos upės dugnan. Pirmosios dainos, pirmieji rateliai buvo iš Vilniaus universiteto „Romuvos“ kraštotyrininkų klubo ekspedicinės medžiagos, surinktos Ylakiuose. Folkloro ansamblio repeticijos būdavo darbingos, be ilgų diskusijų, sumanaus ir entuziastingo vadovo Algirdo Vilko aiškiai apgalvotos.

    Laikydamiesi autentiškų liaudies tradicijų, alksniškiai 1988 m. pirmąkart ant Daubarių piliakalnio paminėjo Vėlines, Tirkšlių pušyne 1989 m. surengė Užgavėnes. Ansambliečiai 1989 m. Algirdo Vilko iniciatyva dalyvavo ekologiniame žygyje „Ventai – švarų vandenį!“ ir klojimo teatrų festivalyje Zastaučiuose. Įsimintiniausia alksniškiams istorijos data – folkloro ansamblių vakaras 1990 m. vasarą Vilniuje vykusioje dainų šventėje.[5] Kolektyvas daugiausia dėmesio skirdavo autentiškam žemaičių krašto folklorui. Mažeikiuose, garso režisieriaus Antano Dargio muzikinėje studijoje „Sekmadienis“, 2014 m. įrašyta kompaktinė plokštelė „Oi eisio eisio“ Programoje – žemaičių dainos, instrumentinė muzika, skaičiuotės ir pasakojimai. Jos sudarytojai – folkloro ansamblio vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas.

    Kraštotyra domėjosi ir vidurinėje mokykloje, ir studijuodamas Vilniaus universitete, ten lankė kraštotyrininkų klubą „Romuva“, vykdavo į ekspedicijas įvairiuose Lietuvos regionuose. Ir studijuodamas, ir dirbdamas Mažeikiuose per atostogas daug laiko praleisdavo įvairiuose šalies muziejuose, archyvuose bei rankraštynuose, kopijuodamas ar fotografuodamas dokumentus. Algirdas Vilkas drauge su Jaunųjų gamtininkų stoties darbuotojais nuo 1999-ųjų neporiniais metais organizuodavo rajonines moksleivių kraštotyrininkų konferencijas, 2003-aisiais buvo paruoštas Mažeikių rajono ugdymo įstaigų „Kraštotyrinių darbų katalogas 1997–2002 m.“ Daug metų rinko smulkiąją tautosaką, užrašinėjo vietovardžius, fiksavo nykstančius papročius ir tradicijas, fotografavo, kaupė informaciją apie gimtojo krašto vietoves, istorinius objektus, kultūros paveldą, iškilius asmenis, naudodamasis spaudos publikacijomis ir archyviniais šaltiniais. Aktyviai dalyvavo Europos paveldo dienose, kuriose vyko skirtingose Mažeikių rajono vietose.

    2001 m. buvo parengtas elektroninis Krakių enciklopedinis žodynas (internetinis adresas www. tinklalapis.lt/krakiai nebepasiekiamas). Medžiagą pradėjo rinkti nuo 1979 m. Enciklopediniame žodyne buvo daug informacijos apie Mažeikių rajono Krakių kaimą ir jo apylinkes: Naikius, Milius ir Maigus. Aprašyta žmonių buitis ir joje naudoti daiktai, žemės ūkui padargai, įvairios paskirties pastatai, šventės, papročiai. Pateikta surinkta tautosaka, daug senųjų vietovardžių, nurodyta jų lokalizacija. Tekstai iliustruoti nuotraukomis. Žodyne buvo apie 230 biografijų, surinktų iš įvairių šaltinių. Buvo pateiktas visų panaudotų straipsnių alfabetinis sąrašas. [1] Kad būtų išsaugota surinkta informacija, 2002 m. buvo paruoštas 3 dalių įrištas aplankas „Krakiai (Mažeikių raj.). Enciklopedinis žodynas“.

    Algirdas Vilkas įkūrė „Medio Wiki“ technologija pagrįstą elektroninę [[Pradžia|Mažeikių krašto enciklopediją]] (MKE), kurios administratoriumi buvo iki 2025 m. Pirmasis tekstas buvo apie Ventos upę, paskelbtas 2006 m. gruodžio 31 d. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio regioninė elektroninė enciklopedija, kurioje sistemingai pateikiama informacija apie Mažeikių krašto gamtą, vietoves, įstaigas, kultūrą, sportą, praeitį ir dabartį, žmones ir jų pasiekimus. Siekė per 30 m. sukauptą informacinę medžiagą susisteminti pagal tematiką ir padaryti prieinamą visuomenei. Didelė dalis straipsnių iliustruota autoriaus nuotraukomis, darytomis keliaujant po Mažeikių rajoną. Išsami elektroninė enciklopedija buvo paruošta pagal Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties pilietinio ugdymo projektą.[10]