Antanas Kaikaris: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

1 eilutė:

ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, vaistininkas – provizoriaus padėjėjas. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko m. vaistinę. Per pirmajį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o jis buvo priverstas su šeima emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.Nariškino apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas [[Laižuva|Laižuvoje]], kuri įkurta 1887 m. 1937-10-01 vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus išgelbėjo. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengtą pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944-10-30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m), iki pamatų susprogdinta labai graži pseudo gotikinė bažnyčią, pastatyta 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.

01:16, 25 gruodžio 2013 versija žiūrėti šaltinį Algirdas (aptarimas \| indėlis) 19 801 keitimas Naujas puslapis: ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas. 1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 ...		01:17, 25 gruodžio 2013 versija žiūrėti šaltinį Algirdas (aptarimas \| indėlis) 19 801 keitimas Nėra keitimo santraukos Vėlesnis pakeitimas →
1 eilutė:		1 eilutė:
	ANTANAS KAIKARIS (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.		'''ANTANAS KAIKARIS''' (g. 1878-01-04 Bandorio k., Žagarės vls., Joniškio aps. – 1950-12-21), provizorius, visuomenininkas.

	1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, vaistininkas – provizoriaus padėjėjas. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko m. vaistinę. Per pirmajį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o jis buvo priverstas su šeima emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.Nariškino apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas [[Laižuva\|Laižuvoje]], kuri įkurta 1887 m. 1937-10-01 vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus išgelbėjo. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengtą pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944-10-30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m), iki pamatų susprogdinta labai graži pseudo gotikinė bažnyčią, pastatyta 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.		1894 m. baigė Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, 1899 m. - Kazanės universitetą, vaistininkas – provizoriaus padėjėjas. Atlikęs gamybinę praktiką, 1905 m. grįžo į Žagarę ir įsijungė vykusiame tautiniame revoliuciniame judėjime. Nuslopinus šį judėjimą slapstėsi. 1906 m. nusipirko Kavarsko m. vaistinę. Per pirmajį pasaulinį karą 1915 m. vaistinė sudegė, o jis buvo priverstas su šeima emigruoti į Rusiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą – Žagarę ir su provizoriumi A Rakščiu nuomininko teisėmis atkūrė į Angliją emigravusio grafo G.Nariškino apleistą vaistinę, nuo 1926 m., kaip tarnautojas. 1931 m. vaistininkas [[Laižuva\|Laižuvoje]], kuri įkurta 1887 m. 1937-10-01 vaistinė ir namas, kuriame gyveno, sudegė. Dalį vaistų ir inventoriaus išgelbėjo. 1938 m. lapkričio mėn. A.Kaikaris persikėlė į naujai pastatytą namą su vaistine, įrengtą pagal to meto reikalavimus. 1940 m. nacionalizavus vaistinę paliktas vedėju. 1944-10-30 vokiečių kariuomenė atsitraukdama visą miestelį ir vaistinę sudegino (pirmą kartą miestelis buvo sudegęs 1884 m), iki pamatų susprogdinta labai graži pseudo gotikinė bažnyčią, pastatyta 1891 m. kunigo, rašytojo A.Vienažinskio.