Leckavos mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

4 eilutė:

1885 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai. Mokyklai išlaikyti, mokytojo ir popo algoms mokėti per metus reikėjo 500 rublių. Vietos gyventojai šios mokyklos nemėgo ir savo vaikų į ją neleido, taip pat nemokėjo ir uždėtų mokyklai išlaikyti mokesčių. Popas valstiečius apskundė teisimui. 1885-05-05 Leckavos seniūnijos įgaliotinis Ignas Krūtinis Šiaulių apskrities teisme įrodė ir bylą laimėjo, kad mokyklos išlaikymui valstiečiai teisėtai nemoka mokesčių, nes mokykla esanti cerkvinė, joje mokama tik rusiškai ir ji neskirta katalikų vaikams, todėl katalikų vaikai jos nelanką ir katalikų kunigas čia neinąs mokyti tikybos<ref> Kaip leckaviškiai kovodavo su rusofikacija // XX amžius. - 1940. - Kovo 21. - Nr. 66. - P. 21.</ref>.

1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Kraucevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje dvuchklassnoje učlišče”. Tai buvo vieno komplekto mokykla. Mokytojai Semeniakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buvo Bartkevičiai. 1910 m. Semeniako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujose patalpose. Mokykla buvo dviejų komplektų. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių, o kitame dirbo Duka. Mokytojai gyveno mokyklos ~~patalpose~~. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė, Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Šilkauskytė-Misiukevičienė. Iki 1927-09-01 mokytoja dirbo Stefanija Želvienė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>, nuo 1927-09-01 - Marija Šilkauskytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>.

1901 m. valsčiaus sueiga nutarė, kad Leckavos mokykloje būtų mokama ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Kraucevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje dvuchklassnoje učlišče”. Tai buvo vieno komplekto mokykla. Pastatas medinis, su aukštais iš stambių skaldytų akmenų ir cemento pamatais. Jos ilgis 27,3, plotis 13,7 m, aukštis - 4 m. Mokytojai Semeniakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buvo Bartkevičiai.

1910 m. Semeniako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujose patalpose. Mokykla buvo dviejų komplektų. Viena klasė 41, kita - 64 m²; vienoje klasėje buvo 4, kitoje - 5 langai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių, o kitame dirbo Duka. Mokytojai gyveno mokyklos pastate. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė, Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Šilkauskytė-Misiukevičienė. Iki 1927-09-01 mokytoja dirbo Stefanija Želvienė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>, nuo 1927-09-01 - Marija Šilkauskytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>.

1940 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių.

@@ 4 eilutė: / 4 eilutė: @@
 m. rusų valdžia Leckavoje įsteigė cerkvinę mokyklą ir ją pavedė Viekšnių popo globai. Mokyklai išlaikyti, mokytojo ir popo algoms mokėti per metus reikėjo 500 rublių. Vietos gyventojai šios mokyklos nemėgo ir savo vaikų į ją neleido, taip pat nemokėjo ir uždėtų mokyklai išlaikyti mokesčių. Popas valstiečius apskundė teisimui. 1885-05-05 Leckavos seniūnijos įgaliotinis Ignas Krūtinis Šiaulių apskrities teisme įrodė ir bylą laimėjo, kad mokyklos išlaikymui valstiečiai teisėtai nemoka mokesčių, nes mokykla esanti cerkvinė, joje mokama tik rusiškai ir ji neskirta katalikų vaikams, todėl katalikų vaikai jos nelanką ir katalikų kunigas čia neinąs mokyti tikybos<ref> Kaip leckaviškiai kovodavo su rusofikacija // XX amžius. - 1940. - Kovo 21. - Nr. 66. - P. 21.</ref>.
-m. valsčiaus  sueiga  nutarė, kad   Leckavos  mokykloje  būtų  mokama ne  tik  rusiškai, bet  ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Kraucevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje dvuchklassnoje učlišče”. Tai buvo vieno komplekto mokykla. Mokytojai Semeniakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buvo Bartkevičiai. 1910 m. Semeniako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujose patalpose. Mokykla buvo dviejų komplektų. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių, o kitame dirbo Duka. Mokytojai gyveno mokyklos patalpose. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė,  Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Šilkauskytė-Misiukevičienė. Iki 1927-09-01 mokytoja dirbo Stefanija Želvienė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>, nuo 1927-09-01 - Marija Šilkauskytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>.
+m. valsčiaus  sueiga  nutarė, kad   Leckavos  mokykloje  būtų  mokama ne  tik  rusiškai, bet  ir lietuviškai. Valdant Lietuvą carinei Rusijai, Leckavos mokykla vadinosi „Cerkovnaja škola”, ji buvo Ruginio namuose. Su visų keturų skyrių vaikais dirbo mokytojas Kraucevičius, o jam išvykus, mokytojas Opalka. 1906 m. mokykla perkeliama pas M.Barkevičienę ir jau vadinosi „Leckavskoje narodnoje dvuchklassnoje učlišče”. Tai buvo vieno komplekto mokykla. Pastatas medinis, su aukštais iš stambių skaldytų akmenų ir cemento pamatais. Jos ilgis 27,3, plotis 13,7 m, aukštis - 4 m. Mokytojai Semeniakas ir Duka. Jie lietuviškai nemokėjo, todėl vertėjais buvo Bartkevičiai.
+m. Semeniako iniciatyva buvo pradėta statyti nauja mokykla. 1913 m. rudenį vaikai jau rinkosi naujose patalpose. Mokykla buvo dviejų komplektų. Viena klasė 41, kita - 64 m²; vienoje klasėje buvo 4, kitoje - 5 langai. Mokytojas Šlaustas dirbo viename iš komplektų ir mokė vaikus lietuviškų žaidimų ir šokių, o kitame dirbo Duka. Mokytojai gyveno mokyklos pastate. 1914 m. mokytojai Seminiakas ir Duka išėjo į karą. Jų vietoje pradėjo dirbti Šteigmontaitė,  Eidimtaitė, Kristupaitis, Želvys. Mokykla sulietuvėjo ir vadinama Leckavos pradine. M-klos bibliotekoje buvo 300 knygų, chorui vadovavo mokyklos vedėjas Želvys, o meno ir namų ruošos būreliams mokytoja Marija Šilkauskytė-Misiukevičienė. Iki 1927-09-01 mokytoja dirbo Stefanija Želvienė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.</ref>, nuo 1927-09-01 - Marija Šilkauskytė <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>.
 m. Leckavos pradinėje mokykloje mokėsi apie 60 mokinių. Mokė Stirbys ir Karvelytė. 1944 m. areštuojamas ir į Sibirą ištremtas mokytojas Stirbys, ten ir mirė. Mokytoja Karvelytė spėjo pasitraukti į Kauną. Mokykla uždaryta. 1945 m. mokykla vėl pradėjo darbą. Nuo mokslo metų pradžios iki 1948 m. pradinės mokyklos vedėju dirbo Simas Kasperavičius, mokytoja – Rekašienė. Mokėsi apie 70-80 mokinių.