Užlieknės kolūkis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 170 eilutė: | 170 eilutė: | ||
Geru derliumi pradžiugino jų auginamos kultūros. D. Kesmino kooperatyvas prikūlė po 40,5 centnerių miežių iš hektaro. Tokio derlingumo nėra buvę kolūkio istorijoje. Panašiai derėjo ir V. Radvilos kooperatyvo miežiai, o kviečių jis prikūlęs per 50 centnerių iš hektaro. Gausus buvo ir vasarinio rapso derlius. | Geru derliumi pradžiugino jų auginamos kultūros. D. Kesmino kooperatyvas prikūlė po 40,5 centnerių miežių iš hektaro. Tokio derlingumo nėra buvę kolūkio istorijoje. Panašiai derėjo ir V. Radvilos kooperatyvo miežiai, o kviečių jis prikūlęs per 50 centnerių iš hektaro. Gausus buvo ir vasarinio rapso derlius. | ||
1991m. kolūkiečių visuotiniame ataskaitiniame susirinkime kolūkio pirmininku išrinktas vyr. agronomas Virginijus Radvilas (dabar „Ingman Vega” prezidentas). | 1991m. kolūkiečių visuotiniame ataskaitiniame susirinkime kolūkio pirmininku išrinktas vyr. agronomas Virginijus Radvilas (dabar „Ingman Vega” prezidentas). | ||
1991m. bendras kolūkio plotas buvo 2989,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 1505,9 ha, ariama žemė — 1472,5 ha, miškai — 559 ha. Pagrindinių priemonių ūkyje buvo už 16 238 tūkst. rublių. Gauta 4244 tūkst. rub. pelno: 8319 tūkst. rub. įplaukų, 4075 tūkst. rub. išlaidų. Pagaminta produkcijos už 4690 tūkst. rub. Valstybei parduota 287,2 t. mėsos, 1326,3 t. pieno. Kolūkyje jau buvo keturi augalininkystės kooperatyvai, septyni ūkininkai. Stipriausi ūkininkai — Irena ir Juozas Gerikos, kiti — tik pradedantys. | 1991m. bendras kolūkio plotas buvo 2989,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 1505,9 ha, ariama žemė — 1472,5 ha, miškai — 559 ha. Pagrindinių priemonių ūkyje buvo už 16 238 tūkst. rublių. Gauta 4244 tūkst. rub. pelno: 8319 tūkst. rub. įplaukų, 4075 tūkst. rub. išlaidų. Pagaminta produkcijos už 4690 tūkst. rub. Valstybei parduota 287,2 t. mėsos, 1326,3 t. pieno. Kolūkyje jau buvo keturi augalininkystės kooperatyvai, septyni ūkininkai. Stipriausi ūkininkai — Irena ir Juozas Gerikos, kiti — tik pradedantys. | ||
1991-ieji metai laikomi oficialia kolūkio iširimo data. | |||
1992 m. Užlieknėje išsijuosę dirba matininkai. Atmatuojama žemė norintiems savarankiškai ūkininkauti. Tarp pretendentų labai daug nematytų, iš kitur atvykusių. „Tikriausiai, buvusių žemės savininkų vaikaičiai”, — spėliojo užliekniškiai. | 1991-ieji metai laikomi oficialia kolūkio iširimo data. 1992 m. Užlieknėje išsijuosę dirba matininkai. Atmatuojama žemė norintiems savarankiškai ūkininkauti. Tarp pretendentų labai daug nematytų, iš kitur atvykusių. „Tikriausiai, buvusių žemės savininkų vaikaičiai”, — spėliojo užliekniškiai. | ||
Pamažu kolūkio turtas buvo privatizuotas. Vieni ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai, kiti ėmė burtis į ūkininkų bendrijas. Tokios bendrijos susidarė keturios: D. Kesmino ir V. Žalkausko vadovaujamos augino žemės ūkio kultūras, A. Montvydo — teikė technines paslaugas, B. Čirvinsko — teikė grudų sandėliavimo paslaugas. Per dešimtį metų visos bendrovės iširo. Ilgiausiai išsilaikė B. Čirvinsko vadovaujamas kolektyvas. | Pamažu kolūkio turtas buvo privatizuotas. Vieni ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai, kiti ėmė burtis į ūkininkų bendrijas. Tokios bendrijos susidarė keturios: D. Kesmino ir V. Žalkausko vadovaujamos augino žemės ūkio kultūras, A. Montvydo — teikė technines paslaugas, B. Čirvinsko — teikė grudų sandėliavimo paslaugas. Per dešimtį metų visos bendrovės iširo. Ilgiausiai išsilaikė B. Čirvinsko vadovaujamas kolektyvas. | ||
1999 m. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintas Užlieknės kadastrinis vietovės žemės reformos projektas. Patvirtinus projektą, toliau buvo tikslinama, matuojama žemė, sudaromos bylos nuosavybei atstatyti. Tokiu būdu Užlieknės ūkininkai turi visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad žemė — jų nuosavybė. | 1999 m. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu patvirtintas Užlieknės kadastrinis vietovės žemės reformos projektas. Patvirtinus projektą, toliau buvo tikslinama, matuojama žemė, sudaromos bylos nuosavybei atstatyti. Tokiu būdu Užlieknės ūkininkai turi visus reikalingus dokumentus, įrodančius, kad žemė — jų nuosavybė. | ||
Griūvant kolūkiui ir ardantis bendrovėms būta daug nesutarimų, vaidų, pykčio, ypač dalijantis turtą. Panašiai atsitiko ir matuojant žemę savininkams. Žemės dalybos sukiršino daugelį kaimynų, giminaičius pavertė priešais. Laimingi išlipę iš šios balos sausi. Šiandien užliekniškiai verčiasi kaip kas išmano: kas ūkininkauja, kas dirba valdišką darbą ar uždarbiauja, o kas girtauja. | Griūvant kolūkiui ir ardantis bendrovėms būta daug nesutarimų, vaidų, pykčio, ypač dalijantis turtą. Panašiai atsitiko ir matuojant žemę savininkams. Žemės dalybos sukiršino daugelį kaimynų, giminaičius pavertė priešais. Laimingi išlipę iš šios balos sausi. Šiandien užliekniškiai verčiasi kaip kas išmano: kas ūkininkauja, kas dirba valdišką darbą ar uždarbiauja, o kas girtauja. | ||
1983 m. rugpjūčio mėn. įkurtas kolūkio radijas (vad. Pranas Martinkus), kasvakarą transliavęs nuo 10 iki 20 minučių trukmės laidas. Kolūkio bitininkai buvo Irena ir Juozas Gerikos, 1983 m. buvo 125 šeimos bičių. Pirmininkai: Antanas Zavadzkas, Zinaida Zarankienė; pirmininko pavaduotojai: Aleksas Jucius. Vyriausieji specialistai: pirminės partinės organizacijos sekretorius D. Dimavičius, vyr. inžinierius mechanikas Stasys Keršis, ekonomistas Z. Vilimas, vyr. zootechnikas Alfredas Nabažas. | 1983 m. rugpjūčio mėn. įkurtas kolūkio radijas (vad. Pranas Martinkus), kasvakarą transliavęs nuo 10 iki 20 minučių trukmės laidas. Kolūkio bitininkai buvo Irena ir Juozas Gerikos, 1983 m. buvo 125 šeimos bičių. Pirmininkai: Antanas Zavadzkas, Zinaida Zarankienė; pirmininko pavaduotojai: Aleksas Jucius, Z. Lopetaitis. Vyriausieji specialistai: pirminės partinės organizacijos sekretorius D. Dimavičius, vyr. inžinierius mechanikas Stasys Keršis, ekonomistas Z. Vilimas, vyr. zootechnikas Alfredas Nabažas. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||