Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

61 eilutė:

Kaime taip pat buvo įkurta komjaunimo organizacija (sekretorius B. Ligeikis). Rusų okupacijos meu pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis, Pr. Vaitiekaitis, P. Petkus, J. Žiubikas.

1941 m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[~~Mucininkas~~ Albertas|Albertas ~~Mucininkas~~]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.

1941 m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.

Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, dainomia ir giedojimu. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas.

@@ 61 eilutė: / 61 eilutė: @@
 Kaime taip pat buvo įkurta komjaunimo organizacija (sekretorius B. Ligeikis). Rusų okupacijos meu pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis, Pr. Vaitiekaitis, P. Petkus, J. Žiubikas.
-m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Mucininkas Albertas|Albertas Mucininkas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys  Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.
+m. iš kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. 1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai, bomborduodami Ežerės karinį aerodromą, pirmasias bombas (devynias) numetė į P. Toleikio pievą, esančią prie Alksnupio. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris [[Muceniekas Albertas|Albertas Muceniekas]] išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Be to jis mokėjo gydyti pagal liaudies medecinos metodus, taip pat buvo įvedę trilaukę sėjomainą. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenę, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus, Kazys  Paulauskas ir Pilypas Petkus. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.
 Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, dainomia ir giedojimu. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas.