Šerkšnėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

20 eilutė:

Yra [[Šerkšnėnų tvenkinys]] ir [[Šerkšnėnų hidroelektrinė|hidroelektrinė]]. Veikia [[Šerkšnėnų pradinė mokykla|pradinė mokykla]], [[Šerkšnėnų medicinos punktas|medicinos punktas]] (nuo 1960 m.), [[Šerkšnėnų biblioteka|biblioteka]], [[Šerkšnėnų paštas|paštas]], [[Šerkšnėnų kultūros centras|kultūros centras]] (anksčiau kultūros namai, nuo 1957 m.), [[Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centras]].

Kaime yra mažasis oro uostas, nuo 1984 m. veikia [[Mažeikių aviacijos sporto klubas]]. Ateityje čia planuojama nukloti ir išasfaltuoti 1200 metrų ilgio kilimo-tupimo taką, pastatyti skrydžių valdymo pastatą, angarą, poilsio kambarius pilotams. Veikia stambiausias rajone Genutės Jokūbauksienės pienininkystės ūkis. Alvydas Strigūnas augina danielius ir muflonus, Adelija ir Jonas Kašėtos - gėles (ūkis įregistruotas 2003 m.). 2006 m. įkurta Valdos ir Vitalijaus Macijauskų kaimo turizmo sodyba. Šerkšnėnuose veikia kelios įmonės: lentpjūvė - Dariaus Uščino IĮ, [[Stronga|UAB „Stronga"]] ir UAB „Agratekas", įsikūrusios buvusiuose „Šerkšnės" kolūkio pastatuose.

Kaime yra mažasis oro uostas, nuo 1984 m. veikia [[Mažeikių aviacijos sporto klubas]]. Ateityje čia planuojama nukloti ir išasfaltuoti 1200 metrų ilgio kilimo-tupimo taką, pastatyti skrydžių valdymo pastatą, angarą, poilsio kambarius pilotams. Veikia stambiausias rajone Genutės Jokūbauksienės pienininkystės ūkis. Alvydas Strigūnas augina danielius ir muflonus, Adelija ir Jonas Kašėtos - gėles (ūkis įregistruotas 2003 m.). 2006 m. įkurta Valdos ir Vitalijaus Macijauskų kaimo turizmo sodyba. Šerkšnėnuose veikia kelios įmonės: lentpjūvė - Dariaus Uščino IĮ, [[Stronga|UAB „Stronga"]] ir UAB „Agratekas", įsikūrusios buvusiuose [[Šerkšnės kolūkis|„Šerkšnės" kolūkio]] pastatuose.

== Gatvės ==

39 eilutė:

1876 m. Šerkšnėnų kaime Žemalės parapijai priklausė 4 sodybos, kurių savininkai buvo: Jurgis Mažrimas, Mykolas Uščinas, Jonas Kakštys ir Jonas Urbutis <ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.

Kaime kuri laiką veikė malūnas. Tarybiniais metais buvo „Šerkšnės" kolūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Po II pasaulinio karo susijungus Skuodo-Ketūnų ir Šerkšnėnų apylinkėms sudaryta Šerkšnėnų apylinkė. 1951-1955 m. apylinkės pirmininkas buvo Juozas Kesminas, vėliau - Stasys Maiga, Zuzana Mažonaitė, Kleopas Šakauskas, Genovaitė Gurauskienė, Zofija Barzdienė.

Kaime kuri laiką veikė malūnas. Tarybiniais metais buvo [[Šerkšnės kolūkis|„Šerkšnės" kolūkio]] centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Po II pasaulinio karo susijungus Skuodo-Ketūnų ir Šerkšnėnų apylinkėms sudaryta Šerkšnėnų apylinkė. 1951-1955 m. apylinkės pirmininkas buvo Juozas Kesminas, vėliau - Stasys Maiga, Zuzana Mažonaitė, Kleopas Šakauskas, Genovaitė Gurauskienė, Zofija Barzdienė.

Šerkšnėnų k. buvo rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi, kurio ilgis 8,3 cm, ašmenų plotis 4,1 cm, storis 4,1 cm. Radinys yra Kauno karo muziejuje (VIM 1384) <ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. - T. I. - P. 183.</ref>

@@ 20 eilutė: / 20 eilutė: @@
 Yra [[Šerkšnėnų tvenkinys]] ir [[Šerkšnėnų hidroelektrinė|hidroelektrinė]]. Veikia [[Šerkšnėnų pradinė mokykla|pradinė mokykla]], [[Šerkšnėnų medicinos punktas|medicinos punktas]] (nuo 1960 m.), [[Šerkšnėnų biblioteka|biblioteka]], [[Šerkšnėnų paštas|paštas]], [[Šerkšnėnų kultūros centras|kultūros centras]] (anksčiau kultūros namai, nuo 1957 m.), [[Šerkšnėnų seniūnijos bendruomenės centras]].
-Kaime yra mažasis oro uostas, nuo 1984 m. veikia [[Mažeikių aviacijos sporto klubas]]. Ateityje čia planuojama nukloti ir išasfaltuoti 1200 metrų ilgio kilimo-tupimo taką, pastatyti skrydžių valdymo pastatą, angarą, poilsio kambarius pilotams. Veikia stambiausias rajone Genutės Jokūbauksienės pienininkystės ūkis. Alvydas Strigūnas augina danielius ir muflonus, Adelija ir Jonas Kašėtos - gėles (ūkis įregistruotas 2003 m.). 2006 m. įkurta Valdos ir Vitalijaus Macijauskų kaimo turizmo sodyba. Šerkšnėnuose veikia kelios įmonės: lentpjūvė - Dariaus Uščino IĮ, [[Stronga|UAB „Stronga"]] ir UAB „Agratekas", įsikūrusios buvusiuose „Šerkšnės" kolūkio pastatuose.
+Kaime yra mažasis oro uostas, nuo 1984 m. veikia [[Mažeikių aviacijos sporto klubas]]. Ateityje čia planuojama nukloti ir išasfaltuoti 1200 metrų ilgio kilimo-tupimo taką, pastatyti skrydžių valdymo pastatą, angarą, poilsio kambarius pilotams. Veikia stambiausias rajone Genutės Jokūbauksienės pienininkystės ūkis. Alvydas Strigūnas augina danielius ir muflonus, Adelija ir Jonas Kašėtos - gėles (ūkis įregistruotas 2003 m.). 2006 m. įkurta Valdos ir Vitalijaus Macijauskų kaimo turizmo sodyba. Šerkšnėnuose veikia kelios įmonės: lentpjūvė - Dariaus Uščino IĮ, [[Stronga|UAB „Stronga"]] ir UAB „Agratekas", įsikūrusios buvusiuose [[Šerkšnės kolūkis|„Šerkšnės" kolūkio]] pastatuose.
 == Gatvės ==
@@ 39 eilutė: / 39 eilutė: @@
 m. Šerkšnėnų kaime Žemalės parapijai priklausė 4 sodybos, kurių savininkai buvo: Jurgis Mažrimas, Mykolas Uščinas, Jonas Kakštys ir Jonas Urbutis <ref>Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.</ref>.
-Kaime kuri laiką veikė malūnas. Tarybiniais metais buvo „Šerkšnės" kolūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Po II pasaulinio karo susijungus Skuodo-Ketūnų ir Šerkšnėnų apylinkėms sudaryta Šerkšnėnų apylinkė. 1951-1955 m. apylinkės pirmininkas buvo Juozas Kesminas, vėliau - Stasys Maiga, Zuzana Mažonaitė, Kleopas Šakauskas, Genovaitė Gurauskienė, Zofija Barzdienė.
+Kaime kuri laiką veikė malūnas. Tarybiniais metais buvo [[Šerkšnės kolūkis|„Šerkšnės" kolūkio]] centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. Po II pasaulinio karo susijungus Skuodo-Ketūnų ir Šerkšnėnų apylinkėms sudaryta Šerkšnėnų apylinkė. 1951-1955 m. apylinkės pirmininkas buvo Juozas Kesminas, vėliau - Stasys Maiga, Zuzana Mažonaitė, Kleopas Šakauskas, Genovaitė Gurauskienė, Zofija Barzdienė.
 Šerkšnėnų k. buvo rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi, kurio ilgis 8,3 cm, ašmenų plotis 4,1 cm, storis 4,1 cm. Radinys yra Kauno karo muziejuje (VIM 1384) <ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. - T. I. - P. 183.</ref>