Augustas Mylė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Augustas Mylė (žiūrėti kodą)

15:19, 29 lapkričio 2014 versija

976 pridėti baitai ,  15:19, 29 lapkričio 2014
nėra keitimo aprašymo
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Mylė Augustas į Augustas Mylė: vp)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg|thumb|right|230px|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]]
[[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg|thumb|right|230px|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]]
'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai|Dautarų]] k.), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės|Sedos kautynių]] dalyvis.
'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai|Dautarų]] k. - m. 2014; palaidotas Viekšnių kapinėse), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės|Sedos kautynių]] dalyvis.


Baigė [[Kentaučiai|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių šaulių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į tėviškę. Čia dirbo Židikų žemės ūkio kooperatyve, po to Lūšės ž.ū. kooperatyvo vedėju. Prasidėjus karui, A. Mylė buvo įtrauktas į pogrindinę veiklą ir kovojo už Lietuvos laisvę.  
Šeimoje augo 4 broliai ir 2 seserys. Baigė [[Kentaučiai|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos Telšių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į Lūšę ir dirbo kooperatyvo parduotuvėje. Prasidėjus karui, A. Mylė įstojo į Birželio sukilėlių gretas.  


1941-06-23 [[Lūšė|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių okupantų traukinį. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. 1941-10-07 [[Sedos kautynės|Sedos kautynėse]] sunaikino du priešo tankus.
1941-06-23 [[Lūšė|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių rusų traukinį ties Lūšės geležinkelio stotimi ir išlaisvino į tremtį vežamus žmones. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. Kai vokiečiai rinktinę likvidavo, perėjo į Mažeikių komendantūros apsaugos būrį, vėliau įsijungė į Tėvynės Apsaugos rinktinę ir kovėsi Ventos fronte ties Kuršėnais. 1944-10-07 [[Sedos kautynės|Sedos kautynėse]] sunaikino du rusų tankus. Po Sedos kautynių traukėsi į Vokietiją. Pasidaręs plaustą per Kuršių marias pasiekė Juodkrantę. Rytprūsiuose įsijungė į lietuvių dalinį, kasė apkasus.


Pasibaigus karui buvo internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike.  1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). 1986 m. išėjo į pensiją, pradėjo dirbti lietuvių bendruomenės savaitraštyje „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, nuo 1995 m. - [[Pakalupė|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių.  
Pasibaigus karui buvo anglų internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike.  1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). Dirbo sunkiojoje pramonėje. Dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Priklausė šaulių organizacijai, buvo vienas iš jos vadovų, įkūrė žvejų-medžiotojų klubą „Nida", dirbo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi (laikraščio redaktorius buvo poetas Henrikas Nagys). 1986 m. išėjo į pensiją. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, dalyvavo saviveikloje, Caritas veikloje. Nuo 1995 m. gyveno [[Pakalupė|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių, globojamas brolio dukters.  


Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". Apdovanotas septyniais medaliais. 2004-05-13 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumiu. Suteikti garbės šaulio ir kario savanorio vardai. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
15 eilutė: 15 eilutė:
* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
* Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.
* Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.
* Augustas Mykė 1921-2014. Nekrologas // Būdas žemaičių. - 2014. - Lapkr. 28. - Nr. 91. - P. 2.
</small>
</small>


[[Kategorija: Kariai]]
[[Kategorija: Kariai]]
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/44681“

Naršymo meniu