Eglinis kryžiasnapis: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 eilutė:

== Statusas ==

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

== Biologija ==

Veisimosi periodas prasideda anksti sausį (subrendus eglių sėkloms) ir tęsiasi iki gegužės mėn. Lizdus beveik visada krauna brandžiose eglėse, šakų galuose, tarp tankių šakelių, 5 – 20 m aukštyje. Lizdai kraunami iš smulkių eglių šakelių, sausų žolių stiebelių, lapelių, samanų, kerpių, gūžtą iškloja švelniomis žolelėmis, vilna, šeriais, plunksnomis. Sausio – balandžio mėn. patelė padeda 3 – 5 žalsvus ar melsvus, išmargintus rudomis ir violetinėmis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 15 parų. Priklausomai nuo oro sąlygų, jaunikliai lizdus palieka po 14 – 21 dienos. Iš pradžių jų snapai būna tiesūs ir susikryžiuoja tik po 1,5 - 2 mėn. Visa šeimyna laikosi kartu ne tik lizdo apylinkėje, bet klajodami aplanko ir gyvenviečių želdinius. Dideli kryžiasnapių būriai stebimi kas keleri metai, esant geram eglių sėklų derliui.

Minta spygliuočių (daugiausiai eglių) sėklomis, klevų, alyvų, skroblų, uosių, tujų vaisiais, įvairių medžių rūšių pumpurais, vabzdžiais, kartais aižo obuolių sėklas.

@@ 12 eilutė: / 12 eilutė: @@
 == Statusas ==
-Rajono teritorijoje perinti,  migruojanti, žiemojanti rūšis.
+Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
 == Biologija ==
-Veisimosi periodas prasideda anksti sausį (subrendus eglių sėkloms) ir tęsiasi iki gegužės mėn. Lizdus beveik visada krauna brandžiose eglėse, šakų galuose, tarp tankių šakelių, 5 – 20 m aukštyje. Lizdai kraunami iš smulkių eglių šakelių, sausų žolių stiebelių, lapelių, samanų, kerpių, gūžtą iškloja švelniomis žolelėmis, vilna, šeriais, plunksnomis. Sausio – balandžio mėn. patelė padeda 3 – 5 žalsvus ar melsvus, išmargintus rudomis ir violetinėmis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 15 parų. Priklausomai nuo oro sąlygų, jaunikliai lizdus palieka po 14 – 21 dienos. Iš pradžių jų snapai būna tiesūs ir susikryžiuoja tik po 1,5 -  2 mėn. Visa šeimyna laikosi kartu ne tik lizdo apylinkėje, bet klajodami aplanko ir gyvenviečių želdinius. Dideli kryžiasnapių būriai stebimi kas keleri metai, esant geram eglių sėklų derliui.
+Veisimosi periodas prasideda anksti sausį (subrendus eglių sėkloms) ir tęsiasi iki gegužės mėn. Lizdus beveik visada krauna brandžiose eglėse, šakų galuose, tarp tankių šakelių, 5 – 20 m aukštyje. Lizdai kraunami iš smulkių eglių šakelių, sausų žolių stiebelių, lapelių, samanų, kerpių, gūžtą iškloja švelniomis žolelėmis, vilna, šeriais, plunksnomis. Sausio – balandžio mėn. patelė padeda 3 – 5 žalsvus ar melsvus, išmargintus rudomis ir violetinėmis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 15 parų. Priklausomai nuo oro sąlygų, jaunikliai lizdus palieka po 14 – 21 dienos. Iš pradžių jų snapai būna tiesūs ir susikryžiuoja tik po 1,5 - 2 mėn. Visa šeimyna laikosi kartu ne tik lizdo apylinkėje, bet klajodami aplanko ir gyvenviečių želdinius. Dideli kryžiasnapių būriai stebimi kas keleri metai, esant geram eglių sėklų derliui.
 Minta spygliuočių (daugiausiai eglių) sėklomis, klevų, alyvų, skroblų, uosių, tujų vaisiais, įvairių medžių rūšių pumpurais, vabzdžiais, kartais aižo obuolių sėklas.