Stočkai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodomos 8 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)

24 eilutė:

== Istorinės žinios ==

1791 metais Varšuvos seimas nutarė išparduoti karališkuosius dvarus. Mstislavlio vaivadai Ksaverui Chominskiui po jo mirties (1809 m. Vilniuje) priklausęs Stočkų dvaras 1811 m. atiteko jo broliui Ignui Chominskiui. 1868 m. rudenį buvo užmuštas Stočkų dvaro savininkas. Dvaro žemėje buvo [[Meškeliai|Meškelių]] kapinaitės (jose palaidotas sukilėlių vadas [[Pasenka|S. Pisanka]]).

1874-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais jėga pasipriešino gaudytojams. 1915-04-26 Stočkų dvare nukrito vokiečių orlaivis. Negalėdami suremontuoti, vokiečiai jį sudegino ir paliko kelias bombas, prisakydami gyventojams jų neliesti. Tačiau du kaimo vaikinai parsinešė jas namo ėmė daužyti plaktuku ir šioms sprogus buvo mirtinai sudraskyti <~~rerf~~>K. V. Janulaitis. Viekšniai // Rygos garsas. - 1915. - Geg. 9. - Nr. 53. - P. 2. </ref>.

1874-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais jėga pasipriešino gaudytojams. 1915-04-26 Stočkų dvare nukrito vokiečių orlaivis. Negalėdami suremontuoti, vokiečiai jį sudegino ir paliko kelias bombas, prisakydami gyventojams jų neliesti. Tačiau du kaimo vaikinai parsinešė jas namo ėmė daužyti plaktuku ir šioms sprogus buvo mirtinai sudraskyti <ref>K. V. Janulaitis. Viekšniai // Rygos garsas. - 1915. - Geg. 9. - Nr. 53. - P. 2. </ref>.

Stočkų dvaras išparceliuotas 1919 m. Prieš I pasaulinį karą ir tarpukaryje jo savininkai buvo Krišjanis Berzinis ir Samuėlis Litmanas. Nemažai dvaro žemės buvo išdalinta iš nepriklausomybės kovų grįžusiems savanoriams. Išparceliuotas dvaras pavadintas Stočkų kaimu. Sodybos buvo išsidėsčiusios palei vieškelį ir palei Pievį.

34 eilutė:

Apie 1968 m. Stočkų k. pradėtos griauti sodybos, o gyventojai iškeldinti kitur. Iš šešiolikos šeimų, nusigriovusių sodybas Stočkuose, tik trys panoro persikelti į Kapėnų gyvenvietę — tai Stanislovo Bartkaus, Juliaus Petriko ir Adomo Garalio šeimos. Kitos trylika šeimų (52 žmonės) — apsigyveno Viekšniuose, Mažeikiuose.

Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų-Stočkų kelio ir į Viekšnius kelių kryžkelės, 0,27 km į vakarus nuo Pievio upelio yra Stočkų kaimo senosios kapinės. Plotas 0,04 ha. Neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais~~. Išlikęs metalinis kryžius su tekstu: Ferdinand Krondorf. Geb. 10 Maerz 1815, gest. 21 April 1882~~. Kapinės 2003-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1378). Kaime minimos dar vienos kapinės, apaugusios medžiais ir krūmais. Jų plotas 0,01 ha.

Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų-Stočkų kelio ir į Viekšnius kelių kryžkelės, 0,27 km į vakarus nuo Pievio upelio yra Stočkų kaimo senosios kapinės. Plotas 0,04 ha. Neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais. Kapinės 2003-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1378). Kaime minimos dar vienos kapinės, prie tvenkinio, apaugusios medžiais ir krūmais. Jų plotas 0,01 ha. Buvo išlikęs metalinis kryžius su tekstu: Ferdinand Krondorf. Geb. 10 Maerz 1815, gest. 21 April 1882.

==Etimologija==

Asmenvardžio ''Stočkus'' daugiskaitinė forma.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

* Gauriliškė, ariama žemė, Pievupio deš. krante, prie vieškelio Pievėnai-Boguslavas. Plotas 20 ha. Čia gyveno Gaurilis. Savininkui mirus, jo žemė buvo paskirta dvarui.

* Gyvatinė, miškelis, rytinėje dalyje palei Boguslavą. Žemė lygi, šlapia, priesmėlis. Plotas apie 3 ha.

* Kelputiškė, pelkė, iš rytų yra Boguslavo k. Žemė lygi, durpinė. Plotas apie 10 ha

* Latvių kapeliai yra prie pat centro, tai kalvelė. Dydis 15x10 m. Jie XIX a. pab. įsteigti latvių Krondorfų. Krondorfas pirmas iš Kaminskių nupirko dvarą. Pasakojama, kad jis buvęs išdykėlis - šovęs į kryžių. Prieš teismą nusinuodijo.

* [[Pabarškos]], gyvenamoji vieta. Iš rytų yra Boguslavas, iš šiaurės - Meškelių k. Plotas apie 52 ha. Čia augo daug blogos, barškančios žolės.

* Pievupis, upelis.

* Stočkų kryžkelė yra prie vieškelio Viekšniai-Pievėnai, netoli Pievupio.

* Tirkšlinės miškas.

* Unikėškė, gyvenamoji vieta. Iš šiaurės yra Meškelių, rytų - Boguslavo k. Tai nuokalnė į Pievupio upelį. Plotas apie 40 ha. Čia baudžiavos laikais buvo ūkininko Unikos sodyba. Ponui prieš pat liustarciją(baudžiavos panaikinimą ir žemių davimą) pagailę geros žemės, tai ėmęs išdraskęs trobesius, o jį iškėlęs blogon Meškelių k. žemėn.

* Verdenis, gyvenamoji vieta. Žemė pelkėta, smėlis ir durpės. Yra vakaruose, ties Pievėnų k.

* [[Verdenis]], upelis, tekantis vakarinėje kaimo dalyje. Išteka iš pelkių, įteka į Pievupį iš vakarų pusės Stočkų k. Upelis vasarą išdžiūsta.

== Literatūra ==

* Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 144 - 148. ISBN 9955-9934-0-5.

~~== Šaltiniai ==~~

<small>

* Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.

52 eilutė:

65 eilutė:

* Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - 803 p.

* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.

* Riauka A., Rozga L. Stočkų vardas ąžuolų sakmėj: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1998. - Rugpj. 11

* Riauka A., Rozga L. Stočkų vardas ąžuolų sakmėj: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1998. - Rugpj. 11.

* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

</small>

@@ 24 eilutė: / 24 eilutė: @@
 == Istorinės žinios ==
 metais Varšuvos seimas nutarė išparduoti karališkuosius dvarus. Mstislavlio vaivadai Ksaverui Chominskiui po jo mirties (1809 m. Vilniuje) priklausęs Stočkų dvaras 1811 m. atiteko jo broliui Ignui Chominskiui. 1868 m. rudenį buvo užmuštas Stočkų dvaro savininkas. Dvaro žemėje buvo [[Meškeliai|Meškelių]] kapinaitės (jose palaidotas sukilėlių vadas [[Pasenka|S. Pisanka]]).
--02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais jėga pasipriešino gaudytojams. 1915-04-26 Stočkų dvare nukrito vokiečių orlaivis. Negalėdami suremontuoti, vokiečiai jį sudegino ir paliko kelias bombas, prisakydami gyventojams jų neliesti. Tačiau du kaimo vaikinai parsinešė jas namo ėmė daužyti plaktuku ir šioms sprogus buvo mirtinai sudraskyti <rerf>K. V. Janulaitis. Viekšniai // Rygos garsas. - 1915. - Geg. 9. - Nr. 53. - P. 2. </ref>.
+-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais jėga pasipriešino gaudytojams. 1915-04-26 Stočkų dvare nukrito vokiečių orlaivis. Negalėdami suremontuoti, vokiečiai jį sudegino ir paliko kelias bombas, prisakydami gyventojams jų neliesti. Tačiau du kaimo vaikinai parsinešė jas namo ėmė daužyti plaktuku ir šioms sprogus buvo mirtinai sudraskyti <ref>K. V. Janulaitis. Viekšniai // Rygos garsas. - 1915. - Geg. 9. - Nr. 53. - P. 2. </ref>.
 Stočkų dvaras išparceliuotas 1919 m. Prieš I pasaulinį karą ir tarpukaryje jo savininkai buvo Krišjanis Berzinis ir Samuėlis Litmanas. Nemažai dvaro žemės buvo išdalinta iš nepriklausomybės kovų grįžusiems savanoriams. Išparceliuotas dvaras pavadintas Stočkų kaimu. Sodybos buvo išsidėsčiusios palei vieškelį ir palei Pievį.
@@ 34 eilutė: / 34 eilutė: @@
 Apie 1968 m. Stočkų k. pradėtos griauti sodybos, o gyventojai iškeldinti kitur. Iš šešiolikos šeimų, nusigriovusių sodybas Stočkuose, tik trys panoro persikelti į Kapėnų gyvenvietę — tai Stanislovo Bartkaus, Juliaus Petriko ir Adomo Garalio šeimos. Kitos trylika šeimų (52 žmonės) — apsigyveno Viekšniuose, Mažeikiuose.
-Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų-Stočkų kelio ir į Viekšnius kelių kryžkelės, 0,27 km į vakarus nuo Pievio upelio yra Stočkų kaimo senosios kapinės. Plotas 0,04 ha. Neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais. Išlikęs metalinis kryžius su tekstu: Ferdinand Krondorf. Geb. 10 Maerz 1815, gest. 21 April 1882. Kapinės 2003-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1378). Kaime minimos dar vienos kapinės, apaugusios medžiais ir krūmais. Jų plotas 0,01 ha.
+Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų-Stočkų kelio ir į Viekšnius kelių kryžkelės, 0,27 km į vakarus nuo Pievio upelio yra Stočkų kaimo senosios kapinės. Plotas 0,04 ha. Neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais. Kapinės 2003-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1378). Kaime minimos dar vienos kapinės, prie tvenkinio, apaugusios medžiais ir krūmais. Jų plotas 0,01 ha. Buvo išlikęs metalinis kryžius su tekstu: Ferdinand Krondorf. Geb. 10 Maerz 1815, gest. 21 April 1882.
+==Etimologija==
+Asmenvardžio ''Stočkus'' daugiskaitinė forma.
 == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
+* Gauriliškė, ariama žemė, Pievupio deš. krante, prie vieškelio Pievėnai-Boguslavas. Plotas 20 ha. Čia gyveno Gaurilis. Savininkui mirus, jo žemė buvo paskirta dvarui.
+* Gyvatinė, miškelis, rytinėje dalyje palei Boguslavą. Žemė lygi, šlapia, priesmėlis. Plotas apie 3 ha.
+* Kelputiškė, pelkė, iš rytų yra Boguslavo k. Žemė lygi, durpinė. Plotas apie 10 ha
+* Latvių kapeliai yra prie pat centro, tai kalvelė. Dydis 15x10 m. Jie XIX a. pab. įsteigti latvių Krondorfų. Krondorfas pirmas iš Kaminskių nupirko dvarą. Pasakojama, kad jis buvęs išdykėlis - šovęs į kryžių. Prieš teismą nusinuodijo.
+* [[Pabarškos]], gyvenamoji vieta. Iš rytų yra Boguslavas, iš šiaurės - Meškelių k. Plotas apie 52 ha. Čia augo daug blogos, barškančios žolės.
+* Pievupis, upelis.
+* Stočkų kryžkelė yra prie vieškelio Viekšniai-Pievėnai, netoli Pievupio.
 * Tirkšlinės miškas.
+* Unikėškė, gyvenamoji vieta. Iš šiaurės yra Meškelių, rytų - Boguslavo k. Tai nuokalnė į Pievupio upelį. Plotas apie 40 ha. Čia baudžiavos laikais buvo ūkininko Unikos sodyba. Ponui prieš pat liustarciją(baudžiavos panaikinimą ir žemių davimą) pagailę geros žemės, tai ėmęs išdraskęs trobesius, o jį iškėlęs blogon Meškelių k. žemėn.
+* Verdenis, gyvenamoji vieta. Žemė pelkėta, smėlis ir durpės. Yra vakaruose, ties Pievėnų k.
+* [[Verdenis]], upelis, tekantis vakarinėje kaimo dalyje. Išteka iš pelkių, įteka į Pievupį iš vakarų pusės Stočkų k. Upelis vasarą išdžiūsta.
 == Literatūra ==
 * Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 144 - 148. ISBN 9955-9934-0-5.
-== Šaltiniai ==
+{{reflist}}
 <small>
 * Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
@@ 52 eilutė: / 65 eilutė: @@
 * Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - 803 p.
 * 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
-* Riauka A., Rozga L. Stočkų vardas ąžuolų sakmėj: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1998. - Rugpj. 11
+* Riauka A., Rozga L. Stočkų vardas ąžuolų sakmėj: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1998. - Rugpj. 11.
+* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
 </small>