Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
(nerodomos 9 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
15 eilutė: 15 eilutė:
[[Vaizdas:Laizuvos mokyklos muziejus.MKE.2010-06-04.jpg|thumb|right|260px|Mokyklos muziejus]]
[[Vaizdas:Laizuvos mokyklos muziejus.MKE.2010-06-04.jpg|thumb|right|260px|Mokyklos muziejus]]
[[Vaizdas:Laizuvos valdine pradzios mokykla..jpg|thumb|right|260px|Laižuvos valdinė pradžios mokykla]]
[[Vaizdas:Laizuvos valdine pradzios mokykla..jpg|thumb|right|260px|Laižuvos valdinė pradžios mokykla]]
[[Vaizdas:Laizuvos prad. m-klos pazymejimas 1921 m. P.1.jpg|thumb|right|260px|Laižuvos prad. m-klos pažymėjimas, 1921 m.]]
[[Vaizdas:Laizuvos prad. m-klos pazymejimas 1940 m..jpg|thumb|right|260px|Laižuvos pradžios mokyklos pažymėjimas, 1940 m.]]
'''LAIŽUVOS ANTANO VIENAŽINDŽIO PAGRINDINĖ MOKYKLA'''. Mokyklai priklausė [[Auksūdžio pradinė mokykla|Auksūdžio pradinio ugdymo skyrius]] (nuo 2010-09-01). Mokykla uždaryta 2017-09-01.


'''LAIŽUVOS ANTANO VIENAŽINDŽIO PAGRINDINĖ MOKYKLA'''. Ją lanko ne tik laižuviškiai, bet ir vaikai iš aplinkinių kaimų, net iš Latvijos. Mokyklai priklauso [[Auksūdžio pradinė mokykla|Auksūdžio pradinio ugdymo skyrius]] (nuo 2010-09-01).
== Istorija ==
Iki XIX a. pabaigos [[Laižuva|Laižuvoje]] veikė parapinė mokykla. 1898 m. naujame pastate įkurta Laižuvos valdinė pradžios mokykla. 1917 m. joje buvo 70 mokinių <ref>Įvairios žinios. Laižuva // Lietuvos aidas. - 1917. - Lapkr. 27. - Nr. 34. - P. 4.</ref>, o metų pabaigoje - 100, juos mokė mokytoja Noreikaitė <ref>Mūsų mokyklos // Lietuvos aidas. - 1917. - Gruod. 15. - Nr. 42. - P. 2.</ref>. 1918 m. pirmame pusmetyje laižuviškių vaikus mokė dvi mokytojos, mokyklą lanko 100 mokinių, tačiau nevisi gali ją lankyti, nes neturi kuo apsiauti arba dėl kitų priežasčių. Buvo planuojama prie mokyklos įsteigti suaugusiųjų kursus ir knygynėlį <ref>Prudiškis. Mūsų mokyklos. Laižuva // Lietuvos aidas. - 1918. - Geg. 28. - Nr. 62. - P. 4.</ref>.


== Istorija ==
1921 m. mokėsi 106 mokiniai (58 berniukai ir 48 mergaitės). Juos mokė mokyklos vedėjas V. Navickas ir mokytoja C. Jakštienė. 1924 m. mokėsi 104 mokiniai (51 berniukas ir 53 mergaitės). Nuo 1924 m. iki 1926-10-01 mokyklos vedėja buvo Elena Opulskaitė <ref>Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.</ref>. 1926-10-01 - 1927-04-01 mokyklos vedėju, po to ir mokytoju dirbo Petras Rimkus, nuo 1931-01-01 mokytoja buvo Adolfina Šerpitienė.<ref>Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 3. - P. 306.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1043.</ref>. Mokinių skaičius vis augo. 1938 m. Laižuvos pradžios mokyklą lankė 68 berniukai ir 90 mergaičių (iš viso 158 mokiniai). Mokykla buvo Gadeikio name, o po to buvo pastatytas naujas didelis medinis dviejų galų namas, kuriame buvo keturios klasės. Kitame namo gale gyveno mokyklos vedėjas Saliamonas Šlekys su savo šeima.
Iki XIX a. pabaigos [[Laižuva|Laižuvoje]] veikė parapinė mokykla. 1898 m. naujame pastate įkurta Laižuvos valdinė pradžios mokykla. 1921 m. joje mokėsi 106 mokiniai (58 berniukai ir 48 mergaitės). Juos mokė mokyklos vedėjas V. Navickas ir mokytoja C. Jakštienė. 1924 m. mokėsi 104 mokiniai (51 berniukas ir 53 mergaitės). Nuo 1924 m. iki 1926-10-01 mokyklos vedėja buvo Elena Opulskaitė <ref>Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.</ref>. 1926-10-01 - 1927-04-01 mokyklos vedėju, po to ir mokytoju dirbo Petras Rimkus, nuo 1931-01-01 mokytoja buvo Adolfina Šerpitienė.<ref>Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 3. - P. 306.</ref>, <ref>Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 12. - P. 1043.</ref>. Mokinių skaičius vis augo. 1938 m. Laižuvos pradžios mokyklą lankė 68 berniukai ir 90 mergaičių (iš viso 158 mokiniai). Mokykla buvo Gadeikio name, o po to buvo pastatytas naujas didelis medinis dviejų galų namas, kuriame buvo keturios klasės. Kitame namo gale gyveno mokyklos vedėjas Saliamonas Šlekys su savo šeima.


Be lietuvių iki 1940 m. kasmet mokyklą lankė 2-3 žydų, 1-2 latvių tautybės vaikai. 1940 m. antro, penkto-šešto skyrių mokiniai mokėsi senose valdinės mokylos patalpose, o III ir IV skyrių patalpos buvo nuomojamos. 163 mokinius mokė 4 mokytojai. Mokyklos vedėjas buvo Saliamonas Šlekys. Jis mokė V-VI ir II skyrių mokinius.
Be lietuvių iki 1940 m. kasmet mokyklą lankė 2-3 žydų, 1-2 latvių tautybės vaikai. 1940 m. antro, penkto-šešto skyrių mokiniai mokėsi senose valdinės mokylos patalpose, o III ir IV skyrių patalpos buvo nuomojamos. 163 mokinius mokė 4 mokytojai. Mokyklos vedėjas buvo Saliamonas Šlekys. Jis mokė V-VI ir II skyrių mokinius.
43 eilutė: 46 eilutė:


2012 m. rudenį mokykloje kartu su Auksodės skyriumi mokėsi 71 mokinys, 2011 m. - 77. Mokykloje sujungtos pradinės klasės: 1 su 3, o 2 su 4, jungtinė yra ir 7-8 klasės, kuriose mokosi 15 vaikų.
2012 m. rudenį mokykloje kartu su Auksodės skyriumi mokėsi 71 mokinys, 2011 m. - 77. Mokykloje sujungtos pradinės klasės: 1 su 3, o 2 su 4, jungtinė yra ir 7-8 klasės, kuriose mokosi 15 vaikų.
== Muziejus ==
== Muziejus ==
Mokyklos muziejus įkurtas 1997-10-31, tačiau muziejinė veikla vyko jau ir anksčiau: buvo renkama medžiaga muziejui, eksponatai, nuotraukos, vyko įvairūs renginiai. Viena iniciatorių kuriant muziejų - buvusi mokyklos mokytoja [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]]. Ruošiantis mokyklai suteikti Antano Vinažindžio vardą bei T.Bikinaitės monografijos „Vienužis" pristatymui, buvo paskubėta įrengti muziejų. Tais metais buvo parengta ekspozicija, skirta A. Vienažindžiui. 1998 metų rudenį, artėjant mokyklos įkūrimo 100-to metų jubiliejui, muziejus buvo pertvarkytas. Čia buvo parengtos trys ekspozicijos: Laižuvos istorija, mokyklos istorija ir Antanui Vienažindžiui skirta ekspozicija. Kadangi muziejui skirta patalpa yra labai maža, tai kai kurie stendai kabo mokyklos koridoriuje, dalis eksponatų yra lietuvių kalbos kabinete. Nuo 1998 m. lapkričio 21 d. muziejus atvėrė duris visiems lankytojams ir pradėjo savo veiklą.
Mokyklos muziejus įkurtas 1997-10-31, tačiau muziejinė veikla vyko jau ir anksčiau: buvo renkama medžiaga muziejui, eksponatai, nuotraukos, vyko įvairūs renginiai. Viena iniciatorių kuriant muziejų - buvusi mokyklos mokytoja [[Skabickienė Laima|Laima Skabickienė]]. Ruošiantis mokyklai suteikti Antano Vinažindžio vardą bei T.Bikinaitės monografijos „Vienužis" pristatymui, buvo paskubėta įrengti muziejų. Tais metais buvo parengta ekspozicija, skirta A. Vienažindžiui. 1998 metų rudenį, artėjant mokyklos įkūrimo 100-to metų jubiliejui, muziejus buvo pertvarkytas. Čia buvo parengtos trys ekspozicijos: Laižuvos istorija, mokyklos istorija ir Antanui Vienažindžiui skirta ekspozicija. Kadangi muziejui skirta patalpa yra labai maža, tai kai kurie stendai kabo mokyklos koridoriuje, dalis eksponatų yra lietuvių kalbos kabinete. Nuo 1998 m. lapkričio 21 d. muziejus atvėrė duris visiems lankytojams ir pradėjo savo veiklą.
50 eilutė: 54 eilutė:
Kitas muziejaus skyrius skirtas mokyklai. Čia saugoma mokyklos istorija, surinkta medžiaga apie mokyklos direktorius bei mokytojus, mokinių nuotraukos. Muziejuje saugoma daug dovanų, kurias dovanojo mokyklos draugai iš Latvijos ir Estijos. Yra aprašyta mokyklos vėliavos kūrimo istorija, surinkti straipsniai apie mokyklą, saugomos nuotraukos iš mokyklinių švenčių. Saugmi ir istoriniai dokumentai. Ši ekspozicija papildoma vis naujais eksponatais.
Kitas muziejaus skyrius skirtas mokyklai. Čia saugoma mokyklos istorija, surinkta medžiaga apie mokyklos direktorius bei mokytojus, mokinių nuotraukos. Muziejuje saugoma daug dovanų, kurias dovanojo mokyklos draugai iš Latvijos ir Estijos. Yra aprašyta mokyklos vėliavos kūrimo istorija, surinkti straipsniai apie mokyklą, saugomos nuotraukos iš mokyklinių švenčių. Saugmi ir istoriniai dokumentai. Ši ekspozicija papildoma vis naujais eksponatais.


Trečioji ekspozicija skirta kunigui poetui Antanui Vienažindžiui. Čia eksponuojamos jo senelių namų nuotraukos, išrašai iš Varnių kunigų seminarijos knygų su būsimo kunigo egzaminų įvertinimais, A. Vinažindžio ranka rašytos inventorinės knygos kopija. Saugomos nuotraukos su poeto kūriniais, kūrybinio palikimo sąrašas, poeto laidotuvių nuotrauka. Muziejuje eksponuojamos nuotraukos tų moterų, kurios išsaugojo ir dainavo poeto dainas. Muziejinės vertybės šioje ekspozicijoje yra A.Vienažindžio eilėraščių knygelė, išleista 1897 metais. Kita vertybė - dievdibio J. Karnetausko išdrožta Kristaus skulptūrėlė iš Kristaus kančios kelio Laižuvos bažnyčios šventoriuje, buvusi ten iki 1944 metų. Trečias eksponatas - šai šventoriaus varteliai, nukaldinti 1878 metais. Po bažnyčios susprogdinimo 1944 metais šie varteliai atsidūrė tvenkinyje prie šventoriaus. 1995 m. mokiniai su istorijos mokytoja R. Meldaikiene juos rado ir ištraukė. Ekspozicija apie A. Vienažindį tęsiasi ir mokyklos koridoriuje. Taip pat mokyklos koridoriuje yra stendas, skirtas Juozui Tumui-vaižgantui, klebonavusiam Laižuvoje 1911-1914 metais. Yra surinkti straipsniai apie A. Vienažindį ir jo kūrybą, taip pat įamžintas kunigo poeto zakristijono, daug padėjusio A. Vienažindžiui, [[Ramanauskas Juozapas|J. Ramanausko]] atminimas.  
Trečioji ekspozicija skirta kunigui poetui Antanui Vienažindžiui. Čia eksponuojamos jo senelių namų nuotraukos, išrašai iš Varnių kunigų seminarijos knygų su būsimo kunigo egzaminų įvertinimais, A. Vinažindžio ranka rašytos inventorinės knygos kopija. Saugomos nuotraukos su poeto kūriniais, kūrybinio palikimo sąrašas, poeto laidotuvių nuotrauka. Muziejuje eksponuojamos nuotraukos tų moterų, kurios išsaugojo ir dainavo poeto dainas. Muziejinės vertybės šioje ekspozicijoje yra A.Vienažindžio eilėraščių knygelė, išleista 1897 metais. Kita vertybė - dievdibio J. Karnetausko išdrožta Kristaus skulptūrėlė iš Kristaus kančios kelio Laižuvos bažnyčios šventoriuje, buvusi ten iki 1944 metų. Trečias eksponatas - šai šventoriaus varteliai, nukaldinti 1878 metais. Po bažnyčios susprogdinimo 1944 metais šie varteliai atsidūrė tvenkinyje prie šventoriaus. 1995 m. mokiniai su istorijos mokytoja R. Meldaikiene juos rado ir ištraukė. Ekspozicija apie A. Vienažindį tęsiasi ir mokyklos koridoriuje. Taip pat mokyklos koridoriuje yra stendas, skirtas Juozui Tumui-Vaižgantui, klebonavusiam Laižuvoje 1911-1914 metais. Yra surinkti straipsniai apie A. Vienažindį ir jo kūrybą, taip pat įamžintas kunigo poeto zakristijono, daug padėjusio A. Vienažindžiui, [[Ramanauskas Juozapas|J. Ramanausko]] atminimas.  


Muziejuje yra ir keletas senovinių namų apyvokos daiktų, pinigų, knygų, kryžius, keliavęs apie Lietuvą su kelionės su kryžiumi apie Lietuvą dalyviais. Nemažai eksponantų muziejui padovanojo vietiniai gyventojai. Mokyklos valytoja padovanojo seną siuvimo mašiną, sekretorė - kaukes. Muziejus saugo ir dovanotus iš Sibiro parvežtus tautinius drabužius. Bitininkas Algimantas Vaitkevičius padovanojo su bitininkyste susijusių daiktų, skaito mokiniams paskaitas apie bitininkystę.
Muziejuje yra ir keletas senovinių namų apyvokos daiktų, pinigų, knygų, kryžius, keliavęs apie Lietuvą su kelionės su kryžiumi apie Lietuvą dalyviais. Nemažai eksponantų muziejui padovanojo vietiniai gyventojai. Mokyklos valytoja padovanojo seną siuvimo mašiną, sekretorė - kaukes. Muziejus saugo ir dovanotus iš Sibiro parvežtus tautinius drabužius. Bitininkas Algimantas Vaitkevičius padovanojo su bitininkyste susijusių daiktų, skaito mokiniams paskaitas apie bitininkystę.


Muziejuje vyksta ne tik renginiai, bet ir pamokos, būrelių užsiėmimai.
Muziejuje vyksta ne tik renginiai, bet ir pamokos, būrelių užsiėmimai. Muziejumi rūpinasi mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irena Kiudulienė.


== Direktoriai ==
== Direktoriai ==
60 eilutė: 64 eilutė:
* Elena Opulskaitė (1924), baigusi du kursus „Saulės" mokytojų seminarijoje, mokytojavo nuo 1919 m.
* Elena Opulskaitė (1924), baigusi du kursus „Saulės" mokytojų seminarijoje, mokytojavo nuo 1919 m.
* Saliamonas Šlekys (1940), baigęs Pilviškių dvimečius mokytojų kursus 1927 m.
* Saliamonas Šlekys (1940), baigęs Pilviškių dvimečius mokytojų kursus 1927 m.
* [[Bertašius Antanas|Antanas Bertašius]] (1941-1943)
* [[Zubys Leonardas|Leonardas Zubys]] (1947-1962)
* [[Zubys Leonardas|Leonardas Zubys]] (1947-1962)
* Stefa Vaitkevičiūtė-Barauskienė (1962-1964)
* Stefa Vaitkevičiūtė-Barauskienė (1962-1964)