Lėlaičių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)

1 eilutė:

[[Vaizdas:463438395 928267265994283 5556304124931699587 n.jpg|260px|thumb|right|Šv. Dionizo skulptūrėlė. Aut. Alfonsas Bendikas]]

[[Vaizdas:Lelaiciu dvaras.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Lėlaičių dvaro vartai ir alėja]]

[[Vaizdas:Lelaiciu dvaro arklides.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Dvaro arklidės]]

8 eilutė:

9 eilutė:

Stirpeikos tikriausiai laidojosi giminės kapinėse, kurios buvo įrengtos netoli dvaro (žr. [[Lėlaičių kaimo kapinės|Lėlaičių kapinės]]). 1800 m. jose Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]].

XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni ~~klemai~~. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>.

XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klevai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>. Dalį dvaro žemių privatizavęs verslininkas Antanas Venckus. Šalia dvarvietės buvusioje „Šerkšnės" kolūkio veršidėje jis 1985 metais įkūrė akmens paminklų dirbtuves <ref>Vytautas Malūkas. Vienkiemiuose paskendęs Lėlaičių kaimas mena Dionizą Pošką // Santarvė. - 2012. - Rugs. 6. - Nr. 102. - P. 6, 8.</ref>

1896-10-16 Lėlaičių dvare gimė karo lakūnas, aviacijos kapitonas [[Soldatenkovas Aleksandras|Aleksandras Soldatenkovas]].

Pasukus į liepų alėją lankytojus nuo 2024-10-17 pasitinka tautodailininko Alfonso Bendiko rankų ir širdies darbas - į seną liepą įkelta koplytėlė su Šv. Dionizo skulptūrėle. Pačioje dvarvietėje 2024-10-17 pabaigtas sumontuoti informacinis stendas su istoriko Povilo Šverebo tekstu, Jono Strazdausko, Mažeikių ir Šilalės muziejų nuotraukomis.

[[Kategorija: Dvarai]]

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
+[[Vaizdas:463438395 928267265994283 5556304124931699587 n.jpg|260px|thumb|right|Šv. Dionizo skulptūrėlė. Aut. Alfonsas Bendikas]]
 [[Vaizdas:Lelaiciu dvaras.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Lėlaičių dvaro vartai ir alėja]]
 [[Vaizdas:Lelaiciu dvaro arklides.MKE.2007-08-10.jpg|thumb|right|260px|Dvaro arklidės]]
@@ 8 eilutė: / 9 eilutė: @@
 Stirpeikos tikriausiai laidojosi giminės kapinėse, kurios buvo įrengtos netoli dvaro (žr. [[Lėlaičių kaimo kapinės|Lėlaičių kapinės]]). 1800 m. jose Teofilis Stirpeika pastatė [[Lėlaičių koplyčia|koplyčią]].
-XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klemai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>.
+XIX a. II pusėje Lėlaičių dvaras turėjo apie 200 ha žemės ir apie 63 ha miško. Po [[Poška Dionizas|Dionizo Poškos]] motinos mirties, tėvas, užkuris, išvyko į gimtuosius kraštus, o dvarą paveldėjo [[Stirpeika Teofilis|Teofilis Stirpeika]] - sūnus iš antrosios santuokos, poeto netikras brolis, Telšių rotmistras. Iki šių dienų yra išlikusi į dvarą vedusi sena alėja, sodybos juosusios alėjos fragmento pietinėje pusėje auga seni klevai. Išlikę XVIII-XIX a. pr. dviejų pastatų rūsių mūrai, ūkinio pastato sienų likučiai, mūryti tik kalkių skiediniu bei iš neskaidytų akmenų ir vėlesnio laikotarpio centrinio pastato likučiai. Iš viso ansamblio geriau išlikęs tik vienas pastatas <ref>Šverebas P. D. Poškos reliktų beieškant // Santarvė. - 1995. - Vasario 18. - Nr. 23-24. - P. 3. </ref>. Dalį dvaro žemių privatizavęs verslininkas Antanas Venckus. Šalia dvarvietės buvusioje „Šerkšnės" kolūkio  veršidėje jis 1985 metais įkūrė akmens paminklų dirbtuves <ref>Vytautas Malūkas. Vienkiemiuose paskendęs Lėlaičių kaimas mena Dionizą Pošką // Santarvė. - 2012. - Rugs. 6. - Nr. 102. - P. 6, 8.</ref>
+-10-16 Lėlaičių dvare gimė karo lakūnas, aviacijos kapitonas [[Soldatenkovas Aleksandras|Aleksandras Soldatenkovas]].
+Pasukus į liepų alėją lankytojus nuo 2024-10-17 pasitinka tautodailininko Alfonso Bendiko rankų ir širdies darbas - į seną liepą įkelta koplytėlė su Šv. Dionizo skulptūrėle. Pačioje dvarvietėje 2024-10-17 pabaigtas sumontuoti informacinis stendas su istoriko Povilo Šverebo tekstu, Jono Strazdausko, Mažeikių ir Šilalės muziejų nuotraukomis.
 {{reflist}}
 [[Kategorija: Dvarai]]