Kopūstinis baltukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos 6 naudotojų)

14 eilutė:

== Vikšras ==

Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė.

~~== Lėliukė ==~~

~~Lėliukė gelsva ar žalsva, šonuose su 3 geltonomis juostelėmis. Žiemoja lėliukės ant medžių ir krūmų kamienų, tvorų, pastatų sienų ir pan.~~

~~== Biologija ir vystymasis ==~~

Drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Pradžioje jie kurį laiką maitinasi žiedų nektaru (2-3 savaites), paskui poruojasi ir ant apatinės lapų pusės deda kiaušinėlius, kurie šviesiai geltoni, išgaubto kūgio formos, su išilginėmis briaunelėmis. Po 1-2 savaičių išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvelėmis ir skaptuoja apatinę lapoū pusę. Vėliau jie išsiskirsto po visą augalą ir graužia lapus, daugiausia nuo pakraščio. Užaugę vikšrai laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės ir nugraužia visą minkštimą, palieka tik stambesnes gyslas. Vikšrai vystosi 15-30 dienų. Lėliukėmis virsta ant augalų kamienų, stiebų, tvorų ir kitų vietų. Drugiai pradeda skaidyti antroje liepos pusėje ir skraido iki rudens. Šie drugiai kiaušinėlius deda ant kopūstų ir ant kitų bastutinių augalų. Antroji kopūstinio baltuko generacija būna daug gausesnė už pirmąją ir sugadina daug kopūstų.

== Paplitimas Mažeikių rajone ==

29 eilutė:

23 eilutė:

</small>

[[Vaizdas:Kopustinis baltukas.MKE.2007-08-17.jpg|thumb|left|210px|Kopūstinio baltuko vikšrai]]

[[Vaizdas:Kopustinis balstukas.MKE.2010-07-21.jpg|thumb|left|210px|Kopūstinio baltuko kiaušinėliai]]

== Nuorodos ==

@@ 14 eilutė: / 14 eilutė: @@
 == Vikšras ==
 Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė.
-== Lėliukė ==
-Lėliukė gelsva ar žalsva, šonuose su 3 geltonomis juostelėmis. Žiemoja lėliukės ant medžių ir krūmų kamienų, tvorų, pastatų sienų ir pan.
-== Biologija ir vystymasis ==
-Drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Pradžioje jie kurį laiką maitinasi žiedų nektaru (2-3 savaites), paskui poruojasi ir ant apatinės lapų pusės deda kiaušinėlius, kurie šviesiai geltoni, išgaubto kūgio formos, su išilginėmis briaunelėmis. Po 1-2 savaičių išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvelėmis ir skaptuoja apatinę lapoū pusę. Vėliau jie išsiskirsto po visą augalą ir graužia lapus, daugiausia nuo pakraščio. Užaugę vikšrai laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės ir nugraužia visą minkštimą, palieka tik stambesnes gyslas. Vikšrai vystosi 15-30 dienų. Lėliukėmis virsta ant augalų kamienų, stiebų, tvorų ir kitų vietų. Drugiai pradeda skaidyti antroje liepos pusėje ir skraido iki rudens. Šie drugiai kiaušinėlius deda ant kopūstų ir ant kitų bastutinių augalų. Antroji kopūstinio baltuko generacija būna daug gausesnė už pirmąją ir sugadina daug kopūstų.
 == Paplitimas Mažeikių rajone ==
@@ 29 eilutė: / 23 eilutė: @@
 </small>
 [[Vaizdas:Kopustinis baltukas.MKE.2007-08-17.jpg|thumb|left|210px|Kopūstinio baltuko vikšrai]]
+[[Vaizdas:Kopustinis balstukas.MKE.2010-07-21.jpg|thumb|left|210px|Kopūstinio baltuko kiaušinėliai]]
 == Nuorodos ==