Edvardas Panceržinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)

2 eilutė:

'''PANCERŽINSKIS EDVARDAS, VITALIJAUS, Pancerzynskis, Pancežynskis, Pancežinskis, Pančerinskis''' (g. 1887 - m. 1959), dvarininkas, gydytojas.

1894 m. E. Panceržinskį privačiai mokė [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbieta Biržiškienė]]. ~~Baigė~~ Šiaulių ~~gimanziją~~ ir Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Tapęs gydytoju gyveno [[Paežerės dvaras|Paežerės dvare]] prie [[Meižių ežeras|Meižių ežero]]. Vėliau jam priklausė tik dvaro centras, kurį buvo pasidalijęs su seserimi [[Radavičienė Genovaitė|Genovaite Radavičiene]]. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko [[Sovaičiai|Sovaičių]] kaimui. Nuo 1933 m. gyveno ir [[Viekšniai|Viekšniuose]], Vytauto g. 19, kur priiminėjo ir ligonius. Vėliau šiame name buvo mokinių bendrabutis.

1894 m. E. Panceržinskį privačiai mokė [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbieta Biržiškienė]]. 1909 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą, kur mokėsi devynis semestrus. Po Pirmojo pasaulinio karo vieną semestrą studijavo Kauno aukštuosiuose kursuose. 1914-1916 m. dirbo Raudonojo kryžiaus organizacijoje, o 1915-1916 m. priklausė Kijevo lietuvių komitetui, dirbo jo visų įstaigų ir mokyklos vedėju. Tapęs gydytoju gyveno [[Paežerės dvaras|Paežerės dvare]] prie [[Meižių ežeras|Meižių ežero]]. Vėliau jam priklausė tik dvaro centras, kurį buvo pasidalijęs su seserimi [[Radavičienė Genovaitė|Genovaite Radavičiene]]. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko [[Sovaičiai|Sovaičių]] kaimui. Nuo 1924 m. pradžios priimtas dirbti į Viekšnių vidurinę mokyklą, bet ministerija jam dirbti neleido. Geriausiu atveju E. Panceržinskis galėjo spėti patikrinti moksleivių sveikatą. Nuo 1933 m. gyveno ir [[Viekšniai|Viekšniuose]], Vytauto g. 19, kur priiminėjo ir ligonius. Vėliau šiame name buvo mokinių bendrabutis.

1941-06-14 suimtas ir ištremtas, bet vėliau pabėgo. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952-08-27 vėl suimtas ir ištremtas. Grįžo 1959 m. ir tais pat metais mirė.

12 eilutė:

== Šaltiniai ==

<small>

* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

* Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.

* Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. X, 57, 92, 127, 129, 152, 300, 302, 339.

17 eilutė:

18 eilutė:

* Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26.

* 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.

* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 175. ISBN 978-609-447-101-8.

</small>

[[Kategorija: Medikai]]

[[Kategorija: Dvarininkai]]

@@ 2 eilutė: / 2 eilutė: @@
 '''PANCERŽINSKIS EDVARDAS, VITALIJAUS, Pancerzynskis, Pancežynskis, Pancežinskis, Pančerinskis''' (g. 1887 -  m. 1959), dvarininkas, gydytojas.
-m. E. Panceržinskį privačiai mokė [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbieta Biržiškienė]]. Baigė Šiaulių gimanziją ir Kijevo universiteto medicinos fakultetą. Tapęs gydytoju gyveno [[Paežerės dvaras|Paežerės dvare]] prie [[Meižių ežeras|Meižių ežero]]. Vėliau jam priklausė tik dvaro centras, kurį buvo pasidalijęs su seserimi [[Radavičienė Genovaitė|Genovaite Radavičiene]]. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko [[Sovaičiai|Sovaičių]] kaimui. Nuo 1933 m. gyveno ir [[Viekšniai|Viekšniuose]], Vytauto g. 19, kur priiminėjo ir ligonius. Vėliau šiame name buvo mokinių bendrabutis.
+m. E. Panceržinskį privačiai mokė [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbieta Biržiškienė]]. 1909 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Kijevo universiteto medicinos fakultetą, kur mokėsi devynis semestrus. Po Pirmojo pasaulinio karo vieną semestrą studijavo Kauno aukštuosiuose kursuose. 1914-1916 m. dirbo Raudonojo kryžiaus organizacijoje, o 1915-1916 m. priklausė Kijevo lietuvių komitetui, dirbo jo visų įstaigų ir mokyklos vedėju. Tapęs gydytoju gyveno [[Paežerės dvaras|Paežerės dvare]] prie [[Meižių ežeras|Meižių ežero]]. Vėliau jam priklausė tik dvaro centras, kurį buvo pasidalijęs su seserimi [[Radavičienė Genovaitė|Genovaite Radavičiene]]. Dvaro žemė išparceliuota 1935 m. ir atiteko [[Sovaičiai|Sovaičių]] kaimui. Nuo 1924 m. pradžios priimtas dirbti į Viekšnių vidurinę mokyklą, bet ministerija jam dirbti neleido. Geriausiu atveju E. Panceržinskis galėjo spėti patikrinti moksleivių sveikatą. Nuo 1933 m. gyveno ir [[Viekšniai|Viekšniuose]], Vytauto g. 19, kur priiminėjo ir ligonius. Vėliau šiame name buvo mokinių bendrabutis.
 -06-14 suimtas ir ištremtas, bet vėliau pabėgo. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952-08-27 vėl suimtas ir ištremtas. Grįžo 1959 m. ir tais pat metais mirė.
@@ 12 eilutė: / 12 eilutė: @@
 == Šaltiniai ==
 <small>
+* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
 * Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
 * Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. X, 57, 92, 127, 129, 152, 300, 302, 339.
@@ 17 eilutė: / 18 eilutė: @@
 * Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26.
 * 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
+* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 175. ISBN 978-609-447-101-8.
 </small>
 [[Kategorija: Medikai]]
 [[Kategorija: Dvarininkai]]