Padvarninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{kaimai| | {{kaimai| | ||
pavadinimas = Padvarninkai| | pavadinimas = Padvarninkai| | ||
foto = | | foto = Keraziu kapeliai.MKE.2008-06-27.jpg| | ||
size = | | size =260px | | ||
pavad = | | pavad = Kapinės, vad. Keražių kapeliais| | ||
seniunija = Sedos| | seniunija = Sedos| | ||
gyv = 48| | gyv = 48| | ||
9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
alt = | | alt = | | ||
|}} | |}} | ||
[[Vaizdas:Uzpiliai.MKE.2011-08-04.JPG|thumb|right|260px|Užpiliai]] | |||
'''PADVARNINKAI''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], prie Sedos - Ylakių kelio. | '''PADVARNINKAI''', kaimas [[Sedos seniūnija|Sedos seniūnijoje]], prie Sedos - Ylakių kelio. | ||
14 eilutė: | 15 eilutė: | ||
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 207 gyv., 1923 m. - 32 sodybos, 154 gyv., 1973 m. - 24 kiemai, 2001 m. - 48 gyv. (25 vyr., 23 mot.). | Gyventojų skaičius: 1902 m. - 207 gyv., 1923 m. - 32 sodybos, 154 gyv., 1973 m. - 24 kiemai, 2001 m. - 48 gyv. (25 vyr., 23 mot.). | ||
Padvarnininkų k. gyveno Petronėlė Germanauskienė (g. apie 1823 m.); 1893 m. policija iš jos Sedoje atėmė 17 lietuviškų įvairių pavadinimų knygų ir 91 religinį paveiksliuką. 70 metų senutę generalgubernatorius nubaudė 7 dienomis arešto policijos areštinėje<ref>K. Misius. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. - V. 1997. - P. 183.</ref>. Kaime gimė istorikas [[Šverebas Povilas|Povilas Šverebas]], įvairių straipsnių autorius ir Žemaičių akademijos leidinių sudarytojas. | Padvarnininkų k. gyveno knygnešė [[Germanauskienė Petronėlė|Petronėlė Germanauskienė]] (g. apie 1823 m.); 1893 m. policija iš jos Sedoje atėmė 17 lietuviškų įvairių pavadinimų knygų ir 91 religinį paveiksliuką. 70 metų senutę generalgubernatorius nubaudė 7 dienomis arešto policijos areštinėje<ref>K. Misius. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. - V. 1997. - P. 183.</ref>. Kaime gimė istorikas [[Šverebas Povilas|Povilas Šverebas]], įvairių straipsnių autorius ir Žemaičių akademijos leidinių sudarytojas. | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Padvarninikų kaimas susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Dvaro žemės dar atiteko Nausodės, Kulšėnų ir Rimolių k. naujakūriams. | Padvarninikų kaimas susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Dvaro žemės dar atiteko Nausodės, Kulšėnų ir Rimolių k. naujakūriams. | ||
Kaime yra kapinės, vadinamos Keražių kapeliais. Jos atvirame lauke, ant kalnelio, 2 km nuo Sedos. Dydis 10 x 5 m. Čia palaidoti 1918-1919 m. ir 1941 m. žuvusieji už sovietinę valdžią (I V430)<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 69.</ref>. | Kaime yra kapinės, vadinamos Keražių kapeliais. Jos atvirame lauke, ant kalnelio, 2 km nuo Sedos. Dydis 10 x 5 m. Čia palaidoti 1918-1919 m. ir 1941 m. žuvusieji už sovietinę valdžią (I V430)<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 69.</ref>. Lit. šaltiniuose nurodoma, kad kapinėse augo ir prieš I pasaulinį karą nukirsta pušis, ant kurios šakos 1863 m. birželio 14 d. buvo pakarta Sedos apyl. mūšį su rusais pralaimėję 13 sukilėlių. <ref> Karo archyvas. - Kaunas, 1935. - T. 6. - P. 48-49. </ref>. | ||
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | == Mikrotoponiminiai vietovardžiai == | ||
25 eilutė: | 26 eilutė: | ||
* Grobinas - piliakalnis 0,5 km nuo Sedos, Padvarninkų kaime. Nesaugomas. Labai suartas. | * Grobinas - piliakalnis 0,5 km nuo Sedos, Padvarninkų kaime. Nesaugomas. Labai suartas. | ||
* Smukuotė - nedidele pelkė Padvarninku k., 2 km į šiaures vakarus nuo Sedos. Tai šaltiniuota, durpinga zeme. Dydis 5 x 6 m. | * Smukuotė - nedidele pelkė Padvarninku k., 2 km į šiaures vakarus nuo Sedos. Tai šaltiniuota, durpinga zeme. Dydis 5 x 6 m. | ||
* Užpiliai, Mildos slėnis (?) - buvęs Padvarninkų kaimo slėnis Varduvos upės kilpose į rytus nuo kelio Seda-Židikai, dabar - išdalies jau Sedos miestelio teritorijoje. Šis slėnis 1908 m. buvo apaugęs ąžuolais, o apie 1925 m. čia stovėjo 3 kryžiai. Pasakojama, kad slėnyje augo šventi ąžuolai. Žemės savininkas tikėjo, kad kirsti ąžuolus būtų buvus nuodėmė, nes kertant iš jų bėga kraujas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat pokario metais Užpiliai buvo labiausiai mėgiama sediškių švenčių (ypač Joninių), sąskrydžių, kitų renginių vieta. Tik 1962 m. buvo nugriauta čia stovėjo medinė estrada, skirtatiems renginiams<ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186. </ref>. | * Užpiliai, [[Mildos slėnis]] (?) - buvęs Padvarninkų kaimo slėnis Varduvos upės kilpose į rytus nuo kelio Seda-Židikai, dabar - išdalies jau Sedos miestelio teritorijoje. Šis slėnis 1908 m. buvo apaugęs ąžuolais, o apie 1925 m. čia stovėjo 3 kryžiai. Pasakojama, kad slėnyje augo šventi ąžuolai. Žemės savininkas tikėjo, kad kirsti ąžuolus būtų buvus nuodėmė, nes kertant iš jų bėga kraujas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat pokario metais Užpiliai buvo labiausiai mėgiama sediškių švenčių (ypač Joninių), sąskrydžių, kitų renginių vieta. Tik 1962 m. buvo nugriauta čia stovėjo medinė estrada, skirtatiems renginiams<ref>V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186. </ref>. | ||
* Žydvaris - buv. kaimas, prijungtas prie Padvarninkų. Vakarineje pusėje yra piliakalnis. | * Žydvaris - buv. kaimas, prijungtas prie Padvarninkų. Vakarineje pusėje yra piliakalnis. | ||
Dabartinė 23:00, 14 rugpjūčio 2011 versija
Padvarninkai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
---|---|---|---|
Gyventojai: | 48 (2001 m.) |
PADVARNINKAI, kaimas Sedos seniūnijoje, prie Sedos - Ylakių kelio.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 207 gyv., 1923 m. - 32 sodybos, 154 gyv., 1973 m. - 24 kiemai, 2001 m. - 48 gyv. (25 vyr., 23 mot.).
Padvarnininkų k. gyveno knygnešė Petronėlė Germanauskienė (g. apie 1823 m.); 1893 m. policija iš jos Sedoje atėmė 17 lietuviškų įvairių pavadinimų knygų ir 91 religinį paveiksliuką. 70 metų senutę generalgubernatorius nubaudė 7 dienomis arešto policijos areštinėje[1]. Kaime gimė istorikas Povilas Šverebas, įvairių straipsnių autorius ir Žemaičių akademijos leidinių sudarytojas.
Istorinės žinios
Padvarninikų kaimas susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Dvaro žemės dar atiteko Nausodės, Kulšėnų ir Rimolių k. naujakūriams.
Kaime yra kapinės, vadinamos Keražių kapeliais. Jos atvirame lauke, ant kalnelio, 2 km nuo Sedos. Dydis 10 x 5 m. Čia palaidoti 1918-1919 m. ir 1941 m. žuvusieji už sovietinę valdžią (I V430)[2]. Lit. šaltiniuose nurodoma, kad kapinėse augo ir prieš I pasaulinį karą nukirsta pušis, ant kurios šakos 1863 m. birželio 14 d. buvo pakarta Sedos apyl. mūšį su rusais pralaimėję 13 sukilėlių. [3].
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Padvarninikų k. vietovardžiai užrašyti apie 1973 m.:
- Grobinas - piliakalnis 0,5 km nuo Sedos, Padvarninkų kaime. Nesaugomas. Labai suartas.
- Smukuotė - nedidele pelkė Padvarninku k., 2 km į šiaures vakarus nuo Sedos. Tai šaltiniuota, durpinga zeme. Dydis 5 x 6 m.
- Užpiliai, Mildos slėnis (?) - buvęs Padvarninkų kaimo slėnis Varduvos upės kilpose į rytus nuo kelio Seda-Židikai, dabar - išdalies jau Sedos miestelio teritorijoje. Šis slėnis 1908 m. buvo apaugęs ąžuolais, o apie 1925 m. čia stovėjo 3 kryžiai. Pasakojama, kad slėnyje augo šventi ąžuolai. Žemės savininkas tikėjo, kad kirsti ąžuolus būtų buvus nuodėmė, nes kertant iš jų bėga kraujas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, taip pat pokario metais Užpiliai buvo labiausiai mėgiama sediškių švenčių (ypač Joninių), sąskrydžių, kitų renginių vieta. Tik 1962 m. buvo nugriauta čia stovėjo medinė estrada, skirtatiems renginiams[4].
- Žydvaris - buv. kaimas, prijungtas prie Padvarninkų. Vakarineje pusėje yra piliakalnis.
Etimologija
Kaimą ėmė vadinti Padvarninkais todėl, kad žemė buvusi pagal dvarą, padvare.
Šaltiniai
- ↑ K. Misius. Draudžiamoji lietuvių spauda Sedos apylinkėse // Seda. - V. 1997. - P. 183.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 69.
- ↑ Karo archyvas. - Kaunas, 1935. - T. 6. - P. 48-49.
- ↑ V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - V., 1998. P. 155 - 186.