Tiškai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

16 eilutė:

Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).

[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".

*[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".

*[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.

[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.

== Istorinės žinios ==

Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, ~~kuri~~ nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė (Grūstė). Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kurį nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.

II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.

29 eilutė:

28 eilutė:

Tiškų kaimo ribos ėjo nuo Keražų kepelių pagal Varduvos upe, po to palei [[Bradumas|Bradumo]] upelį iki Skeivio malūno ir Tiškų vieškelio ribos.

Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G.Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.

Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G. Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.

== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==

@@ 16 eilutė: / 16 eilutė: @@
 Gyventojų skaičius: 1902 m. Tiškų vienkiemyje - 6 gyv., 1923 m. viensėdyje 1 ūkis, 9 gyv., dvare - 1 ūkis, 59 gyv., 1973 m. - 16 kiemų, 54 gyv., 2001 m. - 46 gyv. (23 vyr., 23 mot.).
-[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".
+*[[Feliksas Nemezijus Tiškus]] (1900-1976), majoras, karo lakūnas, apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Garbės ženklu „Plieno Sparnai".
+*[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.
-[[Gytis Alfredas Tiškus]], Kretingos, Taškento, Klaipėdos architektas, Lietuvos architektų sąjungos auksinio „Architektūros Riterio" ordino nešėjas, Klaipėdos miesto Garbės pilietis.
 == Istorinės žinios ==
-Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė. Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kuri nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.
+Minimas Tiškų dvaras, kuris jau nuo 1760 m. iki 1900 priklausė Tiškams. Pavadinta nuo gyvenusių Tiškų. Ankstesnis kaimo pavadinimas buvo Grūnsė (Grūstė). Paskutiniu metu kaime gyveno trys broliai dvarininkai Tiškai, kurie visi turėjo savo ūkius, buvo nevedę ir palikuonių nepaliko. Kai Tiškai išmirė, jų ūkius nupirko kiti. Apie 1900 m. nuo trečiojo Tiškaus ūkį nupirko tarpukario metų nepriklausomos Lietuvos generolas [[Daukantas Teodoras Marijonas|Tadeušas Marijonas Daukantas]], gyvenęs tai Kaune, tai Vilniuje. Jo tėvas Jurgis Petras Daukantas (mirė 1913-01-11) buvo žymus medikas, generolas, mokėsi Lenkijoje ir Rusijoje. Daukantas žemės turėjo apie 200 ha. Jo žemę nuomojo vokietis Vygaudas, vėliau latvis Vigelis. Apie 1923-24 metus Daukanto žemė išdalijo žmonėms po 12 ha, kurie dirbo dvare. Daukantui buvo palikta apie 100 ha žemės, Tiškų miškas atiteko valdžiai. Išparceliuoto dvaro žemės yra gavę šie Tiškų k. gyventojai: Valatkevičius, Petkus, Baltučiai ir kt. Daukantas savo žemę apie 1937-38 m. pardave Pranui Drukteniui, kurį nuspyrė arklys, o šeima 1940 m. išvežta į Rusiją.
 II Tiškaus ūkį taip pat buvo nupirktas, vėliau atiteko tam pačiam Daukantui. Apie 1937-38 m. Daukantas pardave žydui Maušui. Vėliau nupirko A. Šakys, kuris ilgai gyveno toje sodyboje.
@@ 29 eilutė: / 28 eilutė: @@
 Tiškų kaimo ribos ėjo nuo Keražų kepelių pagal Varduvos upe, po to palei [[Bradumas|Bradumo]] upelį iki Skeivio malūno ir Tiškų vieškelio ribos.
-Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G.Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.
+Prie Grūstės kelio, prie įvažiavimo į raštinę, buv. kolūkio pirmininko G. Geimano iniciatyva stovi Stanislovo Kuzmos išdrožtas stogastulpis, skirtas žemdirbiui ir žemei išaukštinti. 2012 m. pavasarį seniūnija pasirūpino ir gražiai sutvarkė skulptūros aplinką.
 == Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==