Nausodė: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodomos 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)

19 eilutė:

* 1868-03-02 gimė liaudies skulptorius, knygnešys [[Barzdys Kazys|Kazys Barzdys]].

* 1932-12-24 gimė kalbininkas [[Šoblinskas Adomas|Adomas Šoblinskas]].

* 1932-12-28 gimė kalbininkas [[Šoblinskas Adomas|Adomas Šoblinskas]].

Nausodės kaime gyveno mokytoja Joana Juzumaitė-Šakienė (1905-1986), eigulys Julijonas Šakys (1902-1945). Iki melioracijos (1976 m.) kaime buvo Kazlausko, Petrausko, Gramausko, brolių Jasų, Petrausko, Arlausko (apie 1937-1940 m. pažangiai ūkininkavęs tėvas vienas iš pirmųjų bulves sodino į duobutes), Šoblinsko, Bernoto, Šakio, Ruikio, Daigino, Lukošiaus, Mažrimo, Jonaičio ūkiai. Kaime gyveno audėjos Domicėlė ir Marijona Petrauskaitės

== Istorinės žinios ==

~~Kaimas~~ susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Šios žemės dar atiteko Padvarninkų, Kulšėnų, Rimolių kaimo naujakuriams. Ūkinėse knygose pažymėta, kad namai Nausodėje statyti 1913-1959 metais. Daugiausia namų statyta 1913-1925 metais. Navickų name yra buvusi parduotuvė. Tarybiniais metais šiose apylinkėse yra buvęs Užpilių, vėliau „Jaunosios gvardijos", o paskui Salomėjos Nėries kolūkis.

Nausodė jau paminėta 1646 m. Sedos RKB krikštų metrikinėje knygoje <ref> LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 4.</ref>. susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Šios žemės dar atiteko Padvarninkų, Kulšėnų, Rimolių kaimo naujakuriams. Ūkinėse knygose pažymėta, kad namai Nausodėje statyti 1913-1959 metais. Daugiausia namų statyta 1913-1925 metais. Navickų name yra buvusi parduotuvė. Tarybiniais metais šiose apylinkėse yra buvęs Užpilių, vėliau „Jaunosios gvardijos", o paskui Salomėjos Nėries kolūkis. Kaime yra buvusi ir plytinė, kurią iki 1953 metų turėjo Lukošius. Kaimas turėjo savo klumpdirbį Juozą Danilevičių, siuvėją Juzefą Danilevičienę, batsiuvį Vaclovą Petrauską, skardininką Zeniauskį, muzikantą, grojantį akordeonu Albiną Virkšą.

1945 m. iš Nausodės kaimo į lagerį pateko Julijonas Šakys (tais pačiais metais ten mirė), Lukošius, Vaclovas Prielgauskas (jis buvo partizanų būrio vadas, ištremtas į Suomijos Kareliją, prie Belomor kanalo. Ten išbuvęs pustrečių metų, perkeltas į Estiją. Iš čia pabėgo ir1947 m. grįžo į namus, bet 6,5 metų slapstėsi). Į Sibirą ištremti buvo Aselskiai, Petrauskai, Vaseriai, Budriai.

Nausodės k. yra kapeliai, žmonių vadinami markapiais.

46 eilutė:

48 eilutė:

<small>

* Nausodės k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1432. - 1 lap.

* Nausodė - kaimas Sedos girios pašonėje // Santarvė. - 2012. - Rugs. 8. - Nr. 103. - P. 4.

* Nausodė - kaimas Sedos girios pašonėje // Santarvė. - 2012. - Rugs. 8. - Nr. 103. - P. 4; Rugs. 15. - Nr. 106. - P. 4.

</small>

[[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]

@@ 19 eilutė: / 19 eilutė: @@
 * 1868-03-02 gimė liaudies skulptorius, knygnešys [[Barzdys Kazys|Kazys Barzdys]].
-* 1932-12-24 gimė kalbininkas [[Šoblinskas Adomas|Adomas Šoblinskas]].
+* 1932-12-28 gimė kalbininkas [[Šoblinskas Adomas|Adomas Šoblinskas]].
 Nausodės kaime gyveno mokytoja Joana Juzumaitė-Šakienė (1905-1986), eigulys Julijonas Šakys (1902-1945). Iki melioracijos (1976 m.) kaime buvo Kazlausko, Petrausko, Gramausko, brolių Jasų, Petrausko, Arlausko (apie 1937-1940 m. pažangiai ūkininkavęs tėvas vienas iš pirmųjų bulves sodino į duobutes), Šoblinsko, Bernoto, Šakio, Ruikio, Daigino, Lukošiaus, Mažrimo, Jonaičio ūkiai. Kaime gyveno audėjos Domicėlė ir Marijona Petrauskaitės
 == Istorinės žinios ==
-Kaimas susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Šios žemės dar atiteko Padvarninkų, Kulšėnų, Rimolių kaimo naujakuriams. Ūkinėse knygose pažymėta, kad namai Nausodėje statyti 1913-1959 metais. Daugiausia namų statyta 1913-1925 metais. Navickų name yra buvusi parduotuvė. Tarybiniais metais šiose apylinkėse yra buvęs Užpilių, vėliau „Jaunosios gvardijos", o paskui Salomėjos Nėries kolūkis.
+Nausodė jau paminėta 1646 m. Sedos RKB krikštų metrikinėje knygoje <ref> LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 4.</ref>. susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Šios žemės dar atiteko Padvarninkų, Kulšėnų, Rimolių kaimo naujakuriams. Ūkinėse knygose pažymėta, kad namai Nausodėje statyti 1913-1959 metais. Daugiausia namų statyta 1913-1925 metais. Navickų name yra buvusi parduotuvė. Tarybiniais metais šiose apylinkėse yra buvęs Užpilių, vėliau „Jaunosios gvardijos", o paskui Salomėjos Nėries kolūkis. Kaime yra buvusi ir plytinė, kurią iki 1953 metų turėjo Lukošius. Kaimas turėjo savo klumpdirbį Juozą Danilevičių, siuvėją Juzefą Danilevičienę, batsiuvį Vaclovą Petrauską, skardininką Zeniauskį, muzikantą, grojantį akordeonu Albiną Virkšą.
+m. iš Nausodės kaimo į lagerį pateko Julijonas Šakys (tais pačiais metais ten mirė), Lukošius, Vaclovas Prielgauskas (jis buvo partizanų būrio vadas, ištremtas į Suomijos Kareliją, prie Belomor kanalo. Ten išbuvęs pustrečių metų, perkeltas į Estiją. Iš čia pabėgo ir1947 m. grįžo į namus, bet 6,5 metų slapstėsi). Į Sibirą ištremti buvo Aselskiai, Petrauskai, Vaseriai, Budriai.
 Nausodės k. yra kapeliai, žmonių vadinami markapiais.
@@ 46 eilutė: / 48 eilutė: @@
 <small>
 * Nausodės k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1432. - 1 lap.
-* Nausodė - kaimas Sedos girios pašonėje // Santarvė. - 2012. - Rugs. 8. - Nr. 103. - P. 4.
+* Nausodė - kaimas Sedos girios pašonėje // Santarvė. - 2012. - Rugs. 8. - Nr. 103. - P. 4; Rugs. 15. - Nr. 106. - P. 4.
 </small>
 [[Kategorija: Sedos seniūnijos kaimai]]