Steponas Gailevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Steponas Gailevičius (žiūrėti kodą)

13:26, 31 gruodžio 2021 versija

254 pridėti baitai ,  13:26, 31 gruodžio 2021
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
{{tvarkomas}}
{{tvarkomas}}
[[Vaizdas:St. Gaileviciaus kriksto metrikas.jpg|thumb|right|210px|Stepono Gailevičiaus krikšto metrikas Pikelių RKB (LVIA, f. 669, ap. 1, b. 209, l. 85a v.)]]
[[Vaizdas:Gailevicius S.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|210px|S. Gailevičius. [[Ukrinų koplytstulpis|Memorialinis koplytstulpis]]. 1861 m. Granitas, geležis, medis. Ukrinai]]
[[Vaizdas:Gailevicius S.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|210px|S. Gailevičius. [[Ukrinų koplytstulpis|Memorialinis koplytstulpis]]. 1861 m. Granitas, geležis, medis. Ukrinai]]
[[Vaizdas:Steponas Gailevicius.MKE.2011-07-17.JPG|thumb|right|210px|Informacinis stendas apie Steponą Gailevičių Ukrinuose]]
[[Vaizdas:Steponas Gailevicius.MKE.2011-07-17.JPG|thumb|right|210px|Informacinis stendas apie Steponą Gailevičių Ukrinuose]]
'''GAILEVIČIUS STEPONAS''' (g. 1815-12-27 [[Kukiai|Kukių]] k. - m. 1885-05-25 [[Ukrinai|Ukrinuose]]; palaidotas [[Ukrinų kapinės|Ukrinų kapinėse]]), liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras, skulptorius<ref>Žemaičių Žeme. - 1997. - Nr.3.</ref>. Buvo vadinamas „akmenų skaldytojas”, „paminklų dirbėjas” Gailius, Gailis arba Gailevičius. Patikimiausių biografinių žinių apie S. Gailevičių yra išlikę metrikų knygose, kurios saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve. Išsamiai jo biografiją ir atliktus darbus patekia Alfredas Širmulis, 1999 m. išleistoje savo knygoje „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis".
'''GAILEVIČIUS STEPONAS''' (g. 1815-12-26 [[Kukiai|Kukių]] k., krikštytas 12-27 Pikelių RKB - m. 1885-05-25 [[Ukrinai|Ukrinuose]]; palaidotas [[Ukrinų kapinės]]e), liaudies akmeninių memorialinių paminklų meistras, skulptorius<ref>Žemaičių Žeme. - 1997. - Nr.3.</ref>. Buvo vadinamas „akmenų skaldytojas”, „paminklų dirbėjas” Gailius, Gailis arba Gailevičius. Patikimiausių biografinių žinių apie S. Gailevičių yra išlikę metrikų knygose, kurios saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve. Išsamiai jo biografiją ir atliktus darbus patekia Alfredas Širmulis, 1999 m. išleistoje savo knygoje „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis".
   
   
2009 m. spalio mėn. Ukrinų kultūros namuose surengė bendruomenių susibūrimą ir vykdyto projekto „Kalbėk su akmeniu" pristatymą. Projektas finansuotas iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo. Vykdant šį projektą Ukrinuose įrengtas informacinis stendas apie menininką, išleistas atvirukų rinkinys su jo darbų nuotraukomis, parengta fotonuotraukų, kurių autorius Gedeminas Januška.  
2009 m. spalio mėn. Ukrinų kultūros namuose surengė bendruomenių susibūrimą ir vykdyto projekto „Kalbėk su akmeniu" pristatymą. Projektas finansuotas iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondo. Vykdant šį projektą Ukrinuose įrengtas informacinis stendas apie menininką, išleistas atvirukų rinkinys su jo darbų nuotraukomis, parengta fotonuotraukų, kurių autorius Gedeminas Januška.  
11 eilutė: 12 eilutė:
Tėvas – Jurgis Gailevičius, motina - Agnetė Ibenskaitė. Steponas buvo vyriausias sūnus, šeimoje augo dar du broliai: Marcelijus Marijonas ir Pranciškus Rokas, taip pat sesuo Kristina Agnetė. Mirus motinai, 1831 m. tėvas, būdamas penkiasdešimties metų amžiaus, vedė antrą kartą dvidešimtmetę Petronėlę Stanevičiūtę iš Ukrinų. Tuo metu Steponas buvo jau šešiolikmetis. Gyvenimas, matyt, klostėsi sunkiai. Būdamas gana jaunas, turėdamas dvidešimt vienerius metus, Steponas vedė daug vyresnę už save Kristiną Butavičiūtę iš kaimyninio [[Bukončiai|Bukončių]] kaimo. Reikia manyti, kad nuo tada Steponas ir Kristina Gailevičiai persikėlė gyventi į Ukrinus.  
Tėvas – Jurgis Gailevičius, motina - Agnetė Ibenskaitė. Steponas buvo vyriausias sūnus, šeimoje augo dar du broliai: Marcelijus Marijonas ir Pranciškus Rokas, taip pat sesuo Kristina Agnetė. Mirus motinai, 1831 m. tėvas, būdamas penkiasdešimties metų amžiaus, vedė antrą kartą dvidešimtmetę Petronėlę Stanevičiūtę iš Ukrinų. Tuo metu Steponas buvo jau šešiolikmetis. Gyvenimas, matyt, klostėsi sunkiai. Būdamas gana jaunas, turėdamas dvidešimt vienerius metus, Steponas vedė daug vyresnę už save Kristiną Butavičiūtę iš kaimyninio [[Bukončiai|Bukončių]] kaimo. Reikia manyti, kad nuo tada Steponas ir Kristina Gailevičiai persikėlė gyventi į Ukrinus.  


Beveik po dviejų metų gimė vienintelė duktė Elvyra Lucija, krištyta Ukrinų bažnyčioje. Steponas ir Kristina pragyveno kartu 44 metus. Kristina Gailevičienė mirė sulaukusi 80 metų. Nė metų jos neišgedėjęs, šešiasdešimt penkerių metų Steponas vedė antrą kartą keturiasdešimtmetę Domicelę Tiškevičienę iš Židikų valsčiaus, [[Pocaičiai|Pocaičių]] kaimo. Su antrąja žmona S. Gailevičius išgyveno tik penkerius metus, nes jis 1885 m. gegužės 25 d. mirė nuo sunkios širdies ligos. Mirimo dokumentuose pažymėta, kad po jo mirties liko žmona Domicelė ir dukra Lucija; pastarajai tuo metu buvo jau 48 metai. Galima spėti, kad Elvyrai Lucijai neištekėjus, S. Gailevičiaus giminė nebuvo pratęsta. Tuo ir paaiškinta, kodėl apie jį išliko taip mažai prisiminimų. Stepono Gailevičiaus ir jo tėvo Jurgio santuokos bei mirimo dokumetuose apie socialinę padėti įrašyta – valstiečiai <ref>Alfredas Širmulis. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis. - Vilnius, 1999. - P. 54 – 63.</ref>.
Beveik po dviejų metų gimė vienintelė duktė Elvyra Lucija, krištyta Ukrinų bažnyčioje. Steponas ir Kristina pragyveno kartu 44 metus. Kristina Gailevičienė mirė sulaukusi 80 metų. Nė metų jos neišgedėjęs, šešiasdešimt penkerių metų Steponas vedė antrą kartą keturiasdešimtmetę Domicelę Tiškevičienę iš Židikų valsčiaus, [[Pocaičiai|Pocaičių]] kaimo. Su antrąja žmona S. Gailevičius išgyveno tik penkerius metus, nes jis 1885 m. gegužės 25 d. mirė nuo sunkios širdies ligos. Mirimo dokumentuose pažymėta, kad po jo mirties liko žmona Domicelė ir dukra Lucija; pastarajai tuo metu buvo jau 48 metai. Galima spėti, kad Elvyrai Lucijai neištekėjus, S. Gailevičiaus giminė nebuvo pratęsta. Tuo ir paaiškinta, kodėl apie jį išliko taip mažai prisiminimų. Stepono Gailevičiaus ir jo tėvo Jurgio santuokos bei mirimo dokumetuose apie socialinę padėti įrašyta – valstiečiai <ref>Alfredas Širmulis. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis. - Vilnius, 1999. - P. 54 – 63.</ref>.


== Savybės ==
== Savybės ==
35 eilutė: 36 eilutė:


Žymiausias S. Gailevičiaus memorialinis paminklas yra akmeninis koplystulpis, pastatytas Ukrinuose priešais bažnyčią (plačiau žr. [[Ukrinų koplytstulpis]]).
Žymiausias S. Gailevičiaus memorialinis paminklas yra akmeninis koplystulpis, pastatytas Ukrinuose priešais bažnyčią (plačiau žr. [[Ukrinų koplytstulpis]]).
[[Vaizdas:S. Gailevičiaus pamiklas Židikų kapinėse.MKE.2007-07-31.JPG|thumb|right|210px|S. Gailevičiaus sukurtas akmeninis kryžius ant Intos kapo, 1861 m. [[Židikų kapinės|Židikų kapinėse]]]]
[[Vaizdas:S. Gailevičiaus pamiklas Židikų kapinėse.MKE.2007-07-31.JPG|thumb|right|210px|S. Gailevičiaus sukurtas akmeninis kryžius ant Intos kapo, 1861 m. [[Židikų kapinės]]e]]


Be tų paminklų, kurie išliko Ukrinų, Židikų, Grūstės kapinėse, S. Gailevičius, be abėjo, buvo sukūręs ir daugiau statulų bei reljefų. Negražinamai dingo dekoratyvinės skulptūros, kurias vietos gyventojai mini buvus prie jo namų, taip pat medinės Adomo ir Ievos statulos iš Ukrinų bažnyčios. Ukriniškio J.Intos minėta akmeninė šv. Barboro yra Lieuvos dailės muziejuje. Ukrinų kapinėse šalia S.Gailevičiaus kapo yra išlikęs tiktai akmeninis pjedestalas, ant kurio ši skulptūra stovėjo. Akmenį šiam pjedestalui meistras tikriausiai atgabeno iš artimiausio upelio, nes visas jo paviršiaus išvagotas įvairios formos nišomis, kurios atsirado vandeniui išplovus kalkines padermes. Iš tokio pat vandens išplauto akmens iškalta ir minėta šv. Barboros skulptūra. Jos meninis sprendimas giminingas kitiems šio autoriaus darbams. Specialiai parinkts akmuo, detalizuota tik galva ir rankos. Išlaikant jau buvusią akmens konfigūraciją, truputį paryškintas apsiaustas. Apačioje įprastu S. Gailevičiui šriftu iškaltas užrašas „Barbora”. Nors P. Galaunė šią skulptūrą pateikia kaip nežinomo autoriaus darbą, galima drąsiai tvirtinti, kad ji sukurta Stepono Gailevičiaus. Šv. Barbora pavaizduota stovinti, viena ranka laikanti taurę su Ostija, o kita – apsiaustą, tarsi pridegintį kairiame kampe įkomponuotą bažnyčios bokštą. Ypač idomi šios figūros plastika. Ji geriausiai apibūdina skulptoriaus mąstyseną, kūrybinį braižą, bei savotiškai artima senuko iš S. Gailevičiaus sau pačiam sukurto ankapinio paminklo plastikai. Senuko figūroje skulptorius paliko neliestas natūraliai susiklosčiusias akmens “raukšles”, vigius, iškalė tik veidą ir rankas. Šv. Barboras figūrai panaudotas akmuo yra švelnesnių formų, kurios dar suapvalintos, labiau detalizuotos, apibendritos – vos ryškėja bažnyčios, rankų, draperijos detlės. Apibendritai traktuoti ir veidai, bet iš jų aiškiai matyti personažų amžius, tipažas. Senuko veidas pailgas, iškaltos tik pagrindinės detalės – akys, nosis, lūpos, barzda. Panašiai modeliuotas šv. Barboras veidas, ypač kreipiant dėmesį į apvalias, moteriškas jo formos. Įdomiai spręstos akys – apvalūs iškilimai įgilintose duobutėse, kuriose šviesa ir šešėlis sukelia susimąstymo įspūdį. Galvą vainikuoja ritmiškų linijų aureolė, dekoratyviai, lyg saulutė, užbaigianti skulptūrą. Būdinga S. Gailevičiaus moteriškų figūrų detalė – dvi lakoniškos akmens raukšlės pasmakrėje – užuomina į tuomet dėvėtą nuometą.  
Be tų paminklų, kurie išliko Ukrinų, Židikų, Grūstės kapinėse, S. Gailevičius, be abėjo, buvo sukūręs ir daugiau statulų bei reljefų. Negražinamai dingo dekoratyvinės skulptūros, kurias vietos gyventojai mini buvus prie jo namų, taip pat medinės Adomo ir Ievos statulos iš Ukrinų bažnyčios. Ukriniškio J.Intos minėta akmeninė šv. Barboro yra Lieuvos dailės muziejuje. Ukrinų kapinėse šalia S.Gailevičiaus kapo yra išlikęs tiktai akmeninis pjedestalas, ant kurio ši skulptūra stovėjo. Akmenį šiam pjedestalui meistras tikriausiai atgabeno iš artimiausio upelio, nes visas jo paviršiaus išvagotas įvairios formos nišomis, kurios atsirado vandeniui išplovus kalkines padermes. Iš tokio pat vandens išplauto akmens iškalta ir minėta šv. Barboros skulptūra. Jos meninis sprendimas giminingas kitiems šio autoriaus darbams. Specialiai parinkts akmuo, detalizuota tik galva ir rankos. Išlaikant jau buvusią akmens konfigūraciją, truputį paryškintas apsiaustas. Apačioje įprastu S. Gailevičiui šriftu iškaltas užrašas „Barbora”. Nors P. Galaunė šią skulptūrą pateikia kaip nežinomo autoriaus darbą, galima drąsiai tvirtinti, kad ji sukurta Stepono Gailevičiaus. Šv. Barbora pavaizduota stovinti, viena ranka laikanti taurę su Ostija, o kita – apsiaustą, tarsi pridegintį kairiame kampe įkomponuotą bažnyčios bokštą. Ypač idomi šios figūros plastika. Ji geriausiai apibūdina skulptoriaus mąstyseną, kūrybinį braižą, bei savotiškai artima senuko iš S. Gailevičiaus sau pačiam sukurto ankapinio paminklo plastikai. Senuko figūroje skulptorius paliko neliestas natūraliai susiklosčiusias akmens “raukšles”, vigius, iškalė tik veidą ir rankas. Šv. Barboras figūrai panaudotas akmuo yra švelnesnių formų, kurios dar suapvalintos, labiau detalizuotos, apibendritos – vos ryškėja bažnyčios, rankų, draperijos detlės. Apibendritai traktuoti ir veidai, bet iš jų aiškiai matyti personažų amžius, tipažas. Senuko veidas pailgas, iškaltos tik pagrindinės detalės – akys, nosis, lūpos, barzda. Panašiai modeliuotas šv. Barboras veidas, ypač kreipiant dėmesį į apvalias, moteriškas jo formos. Įdomiai spręstos akys – apvalūs iškilimai įgilintose duobutėse, kuriose šviesa ir šešėlis sukelia susimąstymo įspūdį. Galvą vainikuoja ritmiškų linijų aureolė, dekoratyviai, lyg saulutė, užbaigianti skulptūrą. Būdinga S. Gailevičiaus moteriškų figūrų detalė – dvi lakoniškos akmens raukšlės pasmakrėje – užuomina į tuomet dėvėtą nuometą.  


S. Gailevičiaus kūrybinis palikimas sovietiniais metais įtrauktas į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą kaip saugomas valstybės. 1976 m. jo darbai restauruoti. Unikalios koplytstulpio skulptūros ir skulptūrėlė nuo jo kapo perkeltos į Lietuvos dailės muziejų, o jų ir šv. Barboros skulptūros kopijos vėl puošia koplytstulpį bei Ukrinų kapines (kopijų autorius – skulptorius D. Čepas <ref> A. Širmulis. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis. - Vilnius, 1999. - P. 54 – 63.</ref>.                                  
S. Gailevičiaus kūrybinis palikimas sovietiniais metais įtrauktas į respublikinės reikšmės paminklų sąrašą kaip saugomas valstybės. 1976 m. jo darbai restauruoti. Unikalios koplytstulpio skulptūros ir skulptūrėlė nuo jo kapo perkeltos į Lietuvos dailės muziejų, o jų ir šv. Barboros skulptūros kopijos vėl puošia koplytstulpį bei Ukrinų kapines (kopijų autorius – skulptorius D. Čepas <ref> A. Širmulis. Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai. Medis Akmuo Geležis. - Vilnius, 1999. - P. 54 – 63.</ref>.  


S. Gailevičiaus darbų yra [[Grūstės kapinės|Grūstės]], [[Ukrinų kapinės|Ukrinų]] ir [[Židikų kapinės|Židikų kapinėse]]. Ukrinų šventoriuje yra 7 meniški akmeniniai S. Gailevičiaus darbo memorialiniai paminklai <ref> Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3. </ref>.
S. Gailevičiaus darbų yra [[Grūstės kapinės|Grūstės]], [[Ukrinų kapinės|Ukrinų]] ir [[Židikų kapinės]]e. Ukrinų šventoriuje yra 7 meniški akmeniniai S. Gailevičiaus darbo memorialiniai paminklai <ref> Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3. </ref>.


<gallery>
<gallery>
64 eilutė: 65 eilutė:
* Širmulis A. Lietuvių liaudies akmeniniai memorialiniai paminklai. – V., 1993. – P. 65.
* Širmulis A. Lietuvių liaudies akmeniniai memorialiniai paminklai. – V., 1993. – P. 65.
* Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 6. – V., 2004. – P. 327.
* Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 6. – V., 2004. – P. 327.
* Marius Stonys. Skaitmeninis pasakojimas apie garsųjį kraštietį ukriniškiams pelnė prizinę vietą // Vakarų Lietuva. - 2012. - Nr. 1. - P. 3.
</small>
</small>


72 eilutė: 74 eilutė:
* [http://ei.libis.lt:8080/arc/2002-10-25/0/b0b70338118a112d8bbe357a00c82ee1 Steponas Gailevičius]
* [http://ei.libis.lt:8080/arc/2002-10-25/0/b0b70338118a112d8bbe357a00c82ee1 Steponas Gailevičius]
* [http://www.youtube.com/watch?v=NYxCZKq-vXs Youtube: Steponas Gailevičius]
* [http://www.youtube.com/watch?v=NYxCZKq-vXs Youtube: Steponas Gailevičius]
[[Kategorija: Menininkai]]
 
[[Kategorija: Kukiai]]
[[Kategorija:Menininkai]]
[[Kategorija:Kukiai]]
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/36220...47596“

Naršymo meniu