Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

24 eilutė:

== Gyventojai ==

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1909 m.- 727 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18. <ref>, 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1909 m.- 727 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18. </ref>, 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.

* [[Pračkauskaitė Cecilija|Cecilija Pračkauskaitė]], apysakos „Kumečio duktė” autorė.

55 eilutė:

Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche

1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: ~~Jeronimas~~ Undžys, ~~Ludkova~~ (našlė), ~~Jeronimas Tamošius~~, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras ~~Žubikas~~, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras ~~Praškauskis~~, Mykolas Paulikas, Martynas ~~Zubenis~~, ~~Jeronimas~~ Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.

1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: Jurgis Undžys, Liutkienė (našlė), Jurgis Janavičius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Zubenas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Pračkauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenas, Jurgis Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.

1918 m. Bukaničių kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Į kaimą keliskart buvo atjojęs Mažeikių raudonosios kuopos vadas Juozas Kopūstas, kuris ragino imti valdžią į savo rankas<ref>A. Poškus. Krauju iškovota, gražiais darbais įprasminta // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1988. - Kov. 22.</ref>. Kairiųjų pažiūrų buvo J. Jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurį sudarė: Jonas Vaičkus (pirmininkas), Ignacas Žiubikas, K. Petkus, J. Kačerauskas. 1919-03-04 Fon der Golco vadovaujami kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus J. Vaičkų ir I. Žiubiką suėmė ir sušaudė. Vaidmino upelio pakrantėje buvo pastatytas paminklinis akmuo jų nužudymo vietoje. Tarpukaryje veikė pogrindinė komunistų kuopelė, kuriai priklausė Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevčius ir kt. Kuopelės nariai platino komunistinius atsišaukimus, iškeldavo raudonas vėliavas. 1932 m. J.Jablonskio sodyboje, esančioje netoli Mažeikių-Ežerės kelio, įvyko Mažeikių parajonio partinė konferencija.

@@ 24 eilutė: / 24 eilutė: @@
 == Gyventojai ==
-Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1909 m.- 727 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18. <ref>, 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
+Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1909 m.- 727 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18. </ref>, 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
 * [[Pračkauskaitė Cecilija|Cecilija Pračkauskaitė]], apysakos „Kumečio duktė” autorė.
@@ 55 eilutė: / 55 eilutė: @@
 Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche
-m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: Jeronimas Undžys, Ludkova (našlė), Jeronimas Tamošius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Žubikas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Praškauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenis, Jeronimas Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.
+m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje surašytos 22 šeimos: Jurgis Undžys, Liutkienė (našlė), Jurgis Janavičius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Zubenas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Pračkauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenas, Jurgis Žurauskis. Visas kaimas dvarui turėjo mokėti duoklę: 1003 činšų, 1 šeštoką, 2 pultarokus atvežti 21 vežimą šieno. Veikė žydo Izraelio Leibovičiaus karčema, jis mokėjo 50 činšo mokestį.
 m. Bukaničių kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Į kaimą keliskart buvo atjojęs Mažeikių raudonosios kuopos vadas Juozas Kopūstas, kuris ragino imti valdžią į savo rankas<ref>A. Poškus. Krauju iškovota, gražiais darbais įprasminta // Pergalės vėliava (Mažeikiai). - 1988. - Kov. 22.</ref>. Kairiųjų pažiūrų buvo J. Jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurį sudarė: Jonas Vaičkus (pirmininkas), Ignacas Žiubikas, K. Petkus, J. Kačerauskas. 1919-03-04 Fon der Golco vadovaujami kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus J. Vaičkų ir I. Žiubiką suėmė ir sušaudė. Vaidmino upelio pakrantėje buvo pastatytas paminklinis akmuo jų nužudymo vietoje. Tarpukaryje veikė pogrindinė komunistų kuopelė, kuriai priklausė Juozas Jablonskis, Pranas Bartusevčius ir kt. Kuopelės nariai platino komunistinius atsišaukimus, iškeldavo raudonas vėliavas. 1932 m. J.Jablonskio sodyboje, esančioje netoli Mažeikių-Ežerės kelio, įvyko Mažeikių parajonio partinė konferencija.