Balėnos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kaimas pirmą kartą paminėtas 1641 metais Sedos parapijos krikštų metrikų knygoje. Tuo metu jis dažniausiai buvo vadinamas '''Gargždais''', bet jau fiksuojamas ir pavadinimas '''Bolany'''. Sov. okupacijos metais Balėnos buvo apyl. centras (1950-1963 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė <ref>Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. - T. 2. - P. 494 - 495.</ref>.

Balėnų kaime buvo medinis koplytstulpis (past.XIX a. pab.), paskelbtas dailės paminklu (DV 1715). Apie 1976 m. šis paminklas nežinomų piktadarių sudegintas<ref>Gražina Martinaitienė, kn.: Nukentėjæ paminklai. - V., 1994. - P. 111</ref>.

Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.<ref> Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.</ref>.