Balėnos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| (nerodomos 6 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
== Gatvės == | == Gatvės == | ||
Balėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Balų (ilgis 0, | Balėnų gyvenvietėje yra šios gatvės: Balų (ilgis 0,4 km, žvyruota), Kepyklos (0,3 km, žvyruota), Laukų (0,3 km, asfaltuota), Mokyklos (0,7 km, asfaltuota), Naujoji (0,4 km, asfaltuota), Plienakių (0,9 km, asfaltuota), Sodų (0,4 km, asfaltuota), Šilo (0,3 km, asfaltuota), Tirkšlių (0,8 km, asfaltuota), Tylioji (0,4 km, asfaltuota), Žalioji (1,1 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 6, 0 km. | ||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
| 27 eilutė: | 27 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Balenai1.MKE.2005-08-06.JPG|thumb|right|260px|Dar vienos kaimo kapinaitės]] | [[Vaizdas:Balenai1.MKE.2005-08-06.JPG|thumb|right|260px|Dar vienos kaimo kapinaitės]] | ||
Kaimas | Balėnų vaitija paminėta 1568 m. Biržuvėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>. Balėnų kaimas, miškai, pievos paminėti ir 1605 metų Tirkšlių valdos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 78. </ref>. Kaimas paminėtas 1641 metais Sedos parapijos krikštų metrikų knygoje. Tuo metu jis dažniausiai buvo vadinamas '''Gargždais''', bet jau fiksuojamas ir pavadinimas '''Bolany'''. Sov. okupacijos metais Balėnos buvo apyl. centras (1950-1963 m.), kolūkio centrinė gyvenvietė <ref>Visuotinė lietuvių enciklopedija. - V., 2002. - T. 2. - P. 494 - 495.</ref>. | ||
Balėnų | 1949 m. iš Balėnų k. į Irkutsko sritį buvo išvežta Anastazija Ežerskienė, Aldonos Rimutienės šeima (iš viso 7 asmenys). | ||
Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.<ref> Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.</ref>. | Balėnų kaime buvo medinis koplytstulpis (past.XIX a. pab.), paskelbtas dailės paminklu (DV 1715). Apie 1976 m. šis paminklas nežinomų piktadarių sudegintas<ref>Gražina Martinaitienė, kn.: Nukentėję paminklai. - V., 1994. - P. 111</ref>. | ||
Prie kelio į Pievėnus, šalia Albertinos Gintauskienės sodybos, yra koplytėlė. Anksčiau ji stovėjo arti kelio, ant didelio plokščio akmens po beržu. Per 1966 m. per audrą beržas nuvirto, o Gintauskas akmenį su koplytėle patraukė į kitą vietą. Koplytėlė devynis kartus apvogta, išvogtos medinės skulptūros. 1987 m. įtraukta į vietinės reikšmės valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą. Tais metais ji restauruota, darbus atliko vietinis meistras Valauskas. Iš A. Gintauskienės duotų 4 plačių lentų jis padarė tvorelę. Senosios koplytėlės viduje buvo rastas raštelis, kurį Albertina perrašė ir įdėjo atgal. Užrašyta istorija byloja, kad šios koplytėlės fundatoriai yra Pleiniai - Gintauskų protėviai. Koplytėlė pastatyta 1851 m. Po 30-ties metų toje vietoje pastatyta didesnė koplytėlė su skulptūrėlėmis. 2003 m. sutvirtinta, perdažyta, įstatytos naujos gipsinės statulėlės.<ref> Sauganti vyro giminės tradicijas //Trečiadienio valanda. Būdo žemaičių priedas. - 2003. - Gegužės 14. - Nr. 20. - P. 1-2.</ref>. | |||
== Etimologija == | == Etimologija == | ||
| 43 eilutė: | 45 eilutė: | ||
* [[Dvarupis]] - upelis. | * [[Dvarupis]] - upelis. | ||
* Ežervietis - pelkė Balėnų k., 3 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės, 1 km į vakarus nuo Patogumo kryžkelės. Manoma, kad čia yra buvęs ežeras. Auga smulkios pušelės, gailiai, viržiai. Yra liūnų. Plotas 22 ha. | * Ežervietis - pelkė Balėnų k., 3 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės, 1 km į vakarus nuo Patogumo kryžkelės. Manoma, kad čia yra buvęs ežeras. Auga smulkios pušelės, gailiai, viržiai. Yra liūnų. Plotas 22 ha. | ||
* Konciškės | * Konciškės - krūmais apžėlusi pieva netoli Eugenijos Pocevičienės sodybos. | ||
* [[Medaus giria]] - Balėnų miško dalis, esanti 5 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės. Pasakojama, kad drebulių drevėse buvę daug bičių. Plotas apie 30 ha. | * [[Medaus giria]] - Balėnų miško dalis, esanti 5 km į pietvakarius nuo Balėnų gyvenvietės. Pasakojama, kad drebulių drevėse buvę daug bičių. Plotas apie 30 ha. | ||
* [[Patogumas]] - kryžkelė Balėnų k., 2 km į pietus nuo Balėnų gyvenvietės. Čia susikerta Sedos-Pievėnų ir Mažeikių-Telšių keliai. Kolūkių laikais čia buvo parduotuvė, pieno supirkimo punktas, autobusų stotelė. Kalbama, kad dar seniau čia gyvenęs žmogus, pas kurį vyrai galėdavo užeiti išgerti , kortomis palošti. Senieji žmonės pasakoja, kad pas jį ir laisvo elgesio moterų buvę, o kortuotojai iš aplinkinių kaimų pas jį uliodami ūkius, žemes ir miškus pralošdavę. Prie kryžkelės yra koplytstulpis. | * [[Patogumas]] - kryžkelė Balėnų k., 2 km į pietus nuo Balėnų gyvenvietės. Čia susikerta Sedos-Pievėnų ir Mažeikių-Telšių keliai. Kolūkių laikais čia buvo parduotuvė, pieno supirkimo punktas, autobusų stotelė. Kalbama, kad dar seniau čia gyvenęs žmogus, pas kurį vyrai galėdavo užeiti išgerti , kortomis palošti. Senieji žmonės pasakoja, kad pas jį ir laisvo elgesio moterų buvę, o kortuotojai iš aplinkinių kaimų pas jį uliodami ūkius, žemes ir miškus pralošdavę. Prie kryžkelės yra koplytstulpis. | ||
| 52 eilutė: | 54 eilutė: | ||
== Literatūra == | == Literatūra == | ||
* Vytautas Malūkas. Patogumus turinčiame Balėnų kaim rasite Korėją ir Vietnamą // Santarvė. - 2015. - Liep.25. -Nr. 82. - P. 6, 8. | |||
* Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7. | * Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7. | ||