Tirkšliai: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

37 eilutė:

== Istorinės žinios ==

Nuo XIII a. minimas Tirkšlių kaimas, nuo XVI a. pradžios - miestelis ir dvaras. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės. 1605 m. Tirkšlių dvaro inventorių surašė karališkasis revizorius E. Ilgovskis. Iš jo aprašų aiškėja, kad Tirkšlių būta dvaro be seniūnijos, kuriam priklausė 150 valakų žemės. E. Ilgovskis taip pat mini Tirkšlių miestelį <ref>R. Rimkuvienė. Tirkšlių bibliotekos fondų istorija ir nūdiena. - Tirkšliai, 1992. - P.3.</ref>. 1612 m. pastatyta bažnyčia. 1630 m. birželio 12 d. miestelyje įvyko inkvizicijos teismas: už raganavimą ant laužo buvo sudeginta [[Kosciukienė Regina|Regina Kosciukienė]]. Vėliau to paties likimo susilaukė dar dvi „raganos" - Sudienė ir Saukienė <ref>B. Plastinina. Mažeikių rajono CBS Tirkšlių bibliotekos istorija 1937-1987. - Tirkšliai, 1987. - P. 6.</ref>. Jų mirties dekretą pasirašė dvarininkai, teisėjai: Juozas Kšiževičius, BogdanasMikulčiu, J. Mališevskis, J. Gurilavičius, M. Daubaras ir kt. 1640 m. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad prie miestelio buvo dvaro arimai, kuriuos sudarė trys laukai: 1 valako 10 margų, 1 valako 12 margų ir 1 valako 15 margų. Šiuos arimus įdirbti paskirti vieno kaimo valstiečiai, laikę 5 valakus žemės. Jų lažo norma - 1 diena per savaitę nuo rėžio, kurio dydis nenurodytas<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 86. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1640 m. buvo 33 karčemos.

Nuo XIII a. minimas Tirkšlių kaimas, nuo XVI a. pradžios - miestelis ir dvaras. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49. </ref>. 1605 m. Tirkšlių dvaro inventorių surašė karališkasis revizorius E. Ilgovskis. Iš jo aprašų aiškėja, kad Tirkšlių būta dvaro be seniūnijos, kuriam priklausė 150 valakų žemės. E. Ilgovskis taip pat mini Tirkšlių miestelį <ref>R. Rimkuvienė. Tirkšlių bibliotekos fondų istorija ir nūdiena. - Tirkšliai, 1992. - P.3.</ref>. 1612 m. pastatyta bažnyčia. 1630 m. birželio 12 d. miestelyje įvyko inkvizicijos teismas: už raganavimą ant laužo buvo sudeginta [[Kosciukienė Regina|Regina Kosciukienė]]. Vėliau to paties likimo susilaukė dar dvi „raganos" - Sudienė ir Saukienė <ref>B. Plastinina. Mažeikių rajono CBS Tirkšlių bibliotekos istorija 1937-1987. - Tirkšliai, 1987. - P. 6.</ref>. Jų mirties dekretą pasirašė dvarininkai, teisėjai: Juozas Kšiževičius, BogdanasMikulčiu, J. Mališevskis, J. Gurilavičius, M. Daubaras ir kt. 1640 m. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad prie miestelio buvo dvaro arimai, kuriuos sudarė trys laukai: 1 valako 10 margų, 1 valako 12 margų ir 1 valako 15 margų. Šiuos arimus įdirbti paskirti vieno kaimo valstiečiai, laikę 5 valakus žemės. Jų lažo norma - 1 diena per savaitę nuo rėžio, kurio dydis nenurodytas<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 86. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1640 m. buvo 33 karčemos.

Tirkšliai labai nukentėjo dėl Šiaurės karo (1700-1721) ir 1710 maro, miestelyje liko tik viena smuklė ir 3 lūšnos. 1750 m. įsteigta parapinė, 1867 m. – valdinė pradžios mokykla. Parapinėje mokykloje 1804 m. mokėsi 20, 1805 m. - 22, 1807 m. - 17, 1808 m. - 17, 1809 m. - 24, 1810 m. - 25, 1811 m. - 10, 1812 m. - 7, 1813 m. - 8, 1814 m. - 6 berniukai, 1815 m. - 40 berniukų ir 15 mergaičių<ref>Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.</ref>.

54 eilutė:

1861-1863 metų laikotarpyje žydo Iciko Lapidos darže, kur XVIII a. buvo kapinės, prie žmogaus griaučių rastas ketvirčio gorčiaus talpos puodas su monetomis( XVII-XVIII a.)<ref> E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 498.</ref>.

1928 m. mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir ~~išsaugosjusi~~ valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989-02-16 buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių <ref>Stasė Gintvainytė. Tirkšliai // Santarvė. - 1996. - Vasario 8. - Nr. 16. - P. 5-6.</ref>.

1928 m. mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir išsaugojusi valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989-02-16 buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių <ref>Stasė Gintvainytė. Tirkšliai // Santarvė. - 1996. - Vasario 8. - Nr. 16. - P. 5-6.</ref>. 2001 m. atstatytas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas koplytstulpis<ref>Eidimtienė M. Tirkšliškiai susigrums dėl Nepriklausomybės simbolio // Būdas žemaičių. - 2003. - Kovo 26.</ref>. Pagal archyve esantį Adomo Varno eskizą nutarta atgaivinti autentiškąjį stogastulpį. Be to ir vieta jau nebetiko šiam paminklui, nes teritorija privati ir susirinkti didesnei grupei žmonių nėra vietos, yra ūkiniai pastatai. Buvo nuspręsta iškelti į mokyklos vidinę teritoriją. Mažeikių raj. savivaldybė paskyrė Tirkšlių kultūros centrui 3, 9 tūkst. eurų 1928 metais (Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti) Tirkšliuose pastatytam mediniam koplytstulpiui su metaline saulute atnaujinti. 2019-07-06 m. paminklas iš naujo atstatytas; meistras Antanas Viskantas. Jį pašventino Tirkšlių klebonas Petras Smilgys.

1945 m. liepos 6 d. netoli Tirkšlių miestelio esančiame miške karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti aštuoni J. Ukso būrio partizanai <ref> Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, 2006 m. </ref>.

62 eilutė:

[[Vaizdas:Tirksliai.MKE.2008-07-30.jpg|thumb|right|260px|]]

1998-04-06 po pietų Tirkšlių miestelį nusiaubė stiprus viesulas, apgriovęs keletą pastatų<ref>Čergelienė R. Griaunamąją jėgą viesulas parodė per pusę minutės // Lietuvos rytas. - 1998. - Balandžio 8. - Nr. 80. - P. 1,3.</ref>.

2001 m. atstatytas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas koplytstulpis<ref>Eidimtienė M. Tirkšliškiai susigrums dėl Nepriklausomybės simbolio // Būdas žemaičių. - 2003. - Kovo 26.</ref>. 2019-07-06 m. paminklas iš naujo atstatytas; meistras Antanas Viskantas. Jį pašventino Tirkšlių klebonas Petras Smilgys.

== Kultūros paveldo objektai ==

@@ 37 eilutė: / 37 eilutė: @@
 == Istorinės žinios ==
-Nuo XIII a. minimas Tirkšlių kaimas, nuo XVI a. pradžios - miestelis ir dvaras. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės. 1605 m. Tirkšlių dvaro inventorių surašė karališkasis revizorius E. Ilgovskis. Iš jo aprašų aiškėja, kad Tirkšlių būta dvaro be seniūnijos, kuriam priklausė 150 valakų žemės. E. Ilgovskis taip pat mini Tirkšlių miestelį <ref>R. Rimkuvienė. Tirkšlių bibliotekos fondų istorija ir nūdiena. - Tirkšliai, 1992. - P.3.</ref>. 1612 m. pastatyta bažnyčia. 1630 m. birželio 12 d. miestelyje įvyko inkvizicijos teismas: už raganavimą ant laužo buvo sudeginta [[Kosciukienė Regina|Regina Kosciukienė]]. Vėliau to paties likimo susilaukė dar dvi „raganos" - Sudienė ir Saukienė <ref>B. Plastinina. Mažeikių rajono CBS Tirkšlių bibliotekos istorija 1937-1987. - Tirkšliai, 1987. - P. 6.</ref>. Jų mirties dekretą pasirašė dvarininkai, teisėjai: Juozas Kšiževičius, BogdanasMikulčiu, J. Mališevskis, J. Gurilavičius, M. Daubaras ir kt. 1640 m. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad prie miestelio buvo dvaro arimai, kuriuos sudarė trys laukai: 1 valako 10 margų, 1 valako 12 margų ir 1 valako 15 margų. Šiuos arimus įdirbti paskirti vieno kaimo valstiečiai, laikę 5 valakus žemės. Jų lažo norma - 1 diena per savaitę nuo rėžio, kurio dydis nenurodytas<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 86. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1640 m. buvo 33 karčemos.
+Nuo XIII a. minimas Tirkšlių kaimas, nuo XVI a. pradžios - miestelis ir dvaras. 1569 m. dvaro ir miestelio inventoriuje minima turgavietė, alaus, midaus ir degtinės smuklės <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49. </ref>. 1605 m. Tirkšlių dvaro inventorių surašė karališkasis revizorius E. Ilgovskis. Iš jo aprašų aiškėja, kad Tirkšlių būta dvaro be seniūnijos, kuriam priklausė 150 valakų žemės. E. Ilgovskis taip pat mini Tirkšlių miestelį <ref>R. Rimkuvienė. Tirkšlių bibliotekos fondų istorija ir nūdiena. - Tirkšliai, 1992. - P.3.</ref>. 1612 m. pastatyta bažnyčia. 1630 m. birželio 12 d. miestelyje įvyko inkvizicijos teismas: už raganavimą ant laužo buvo sudeginta [[Kosciukienė Regina|Regina Kosciukienė]]. Vėliau to paties likimo susilaukė dar dvi „raganos" - Sudienė ir Saukienė <ref>B. Plastinina. Mažeikių rajono CBS Tirkšlių bibliotekos istorija 1937-1987. - Tirkšliai, 1987. - P. 6.</ref>. Jų mirties dekretą pasirašė dvarininkai, teisėjai: Juozas Kšiževičius, BogdanasMikulčiu, J. Mališevskis, J. Gurilavičius, M. Daubaras ir kt. 1640 m. Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad prie miestelio buvo dvaro arimai, kuriuos sudarė trys laukai: 1 valako 10 margų, 1 valako 12 margų ir 1 valako 15 margų. Šiuos arimus įdirbti paskirti vieno kaimo valstiečiai, laikę 5 valakus žemės. Jų lažo norma - 1 diena per savaitę nuo rėžio, kurio dydis nenurodytas<ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 86. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. 1640 m. buvo 33 karčemos.
 Tirkšliai labai nukentėjo dėl Šiaurės karo (1700-1721) ir 1710 maro, miestelyje liko tik viena smuklė ir 3 lūšnos. 1750 m. įsteigta parapinė, 1867 m. – valdinė pradžios mokykla. Parapinėje mokykloje 1804 m. mokėsi 20, 1805 m. - 22, 1807 m. - 17, 1808 m. - 17, 1809 m. - 24, 1810 m. - 25, 1811 m. - 10, 1812 m. - 7, 1813 m. - 8, 1814 m. - 6 berniukai, 1815 m. - 40 berniukų ir 15 mergaičių<ref>Michał Ambros. Zarys statystyczny zskoł wydziału Wilenskiego // Ateneum Wilenskie. - Wilno, 1939. - T. 14. - P. 174-175.</ref>.
@@ 54 eilutė: / 54 eilutė: @@
 -1863 metų laikotarpyje žydo Iciko Lapidos darže, kur XVIII a. buvo kapinės, prie žmogaus griaučių rastas ketvirčio gorčiaus talpos puodas su monetomis( XVII-XVIII a.)<ref> E. Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390-1865 metais. - V., 1995. - P. 498.</ref>.
-m. mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir išsaugosjusi valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989-02-16 buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių <ref>Stasė Gintvainytė. Tirkšliai // Santarvė. - 1996. - Vasario 8. - Nr. 16. - P. 5-6.</ref>.
+m. mokyklos kieme buvo pastatytas kryžius. 1965 m. jį nupjovė tuometis mokyklos direktorius V. Strumskis su trejetu kitų savo darbuotojų. Medinę dalį sudeginę, o metalinį kryžių spėjusi išgelbėti ir išsaugojusi valytoja dirbusi E. Vaičkienė. 1989-02-16 buvęs mokyklos direktorius V. Liauba šio kryžiaus vietoje pastatė ir pašventino Pranciškaus Bružo padarytą naują kryžių <ref>Stasė Gintvainytė. Tirkšliai // Santarvė. - 1996. - Vasario 8. - Nr. 16. - P. 5-6.</ref>. 2001 m. atstatytas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas koplytstulpis<ref>Eidimtienė M. Tirkšliškiai susigrums dėl Nepriklausomybės simbolio // Būdas žemaičių. - 2003. - Kovo 26.</ref>. Pagal archyve esantį Adomo Varno eskizą nutarta atgaivinti autentiškąjį stogastulpį. Be to ir vieta jau nebetiko šiam paminklui, nes teritorija privati ir susirinkti didesnei grupei žmonių nėra vietos, yra ūkiniai pastatai. Buvo nuspręsta iškelti į mokyklos vidinę teritoriją. Mažeikių raj. savivaldybė paskyrė Tirkšlių kultūros centrui 3, 9 tūkst. eurų 1928 metais (Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti) Tirkšliuose pastatytam mediniam koplytstulpiui su metaline saulute atnaujinti. 2019-07-06 m. paminklas iš naujo atstatytas; meistras Antanas Viskantas. Jį pašventino Tirkšlių klebonas Petras Smilgys.
 m. liepos 6 d. netoli Tirkšlių miestelio esančiame miške karinės-čekistinės operacijos metu buvo nukauti aštuoni J. Ukso būrio partizanai <ref> Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija, 2006 m. </ref>.
@@ 62 eilutė: / 62 eilutė: @@
 [[Vaizdas:Tirksliai.MKE.2008-07-30.jpg|thumb|right|260px|]]
 -04-06 po pietų Tirkšlių miestelį nusiaubė stiprus viesulas, apgriovęs keletą pastatų<ref>Čergelienė R. Griaunamąją jėgą viesulas parodė per pusę minutės // Lietuvos rytas. - 1998. - Balandžio 8. - Nr. 80. - P. 1,3.</ref>.
-m. atstatytas Nepriklausomybės dešimtmečiui skirtas koplytstulpis<ref>Eidimtienė M. Tirkšliškiai susigrums dėl Nepriklausomybės simbolio // Būdas žemaičių. - 2003. - Kovo 26.</ref>. 2019-07-06 m. paminklas iš naujo atstatytas; meistras Antanas Viskantas. Jį pašventino Tirkšlių klebonas Petras Smilgys.
 == Kultūros paveldo objektai ==