Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Algirdas (aptarimas | indėlis)
Algirdas (aptarimas | indėlis)
 
(nerodomos 9 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
46 eilutė: 46 eilutė:


Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia]]i, o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia]]i. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.
Nuo 1951 m. senojoje bažnyčioje pamaldos nebebuvo laikomos. 1959 m. birželio mėn. po vyskupo P. Maželio apsilankymo Mažeikiuose, bažnyčia vėl trumpam atvėrė duris. Tačiau sovietų valdžiai nepatiko dviejų bažnyčių funkcionavimas. Todėl 1960 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas J. Volkovas pasikvietė kleboną S. Gorodeckį ir senosios bažnyčios komiteto narius S. Gaižauskį, L. Sidabrą ir O. Stančikienę. Juos supažindino su Kultų įgaliotinio raštu, kuriame nurodoma Vykdomajam komitetui perimti senosios bažnyčios patalpas. Bažnyčiai buvo duotas savaitės terminas išsikraustyti. Didysis altorius buvo atiduotas [[Leckavos bažnyčia]]i, o du šoniniai altorėliai ir Švč. Jėzaus širdies statula - [[Rubikų bažnyčia]]i. „Aušros vartų Dievo motinos" paveikslas ir Sopulingosios Dievo motinos statula buvo perkelti į naująją bažnyčią. Pats pastatas, nuėmus kryžių, buvo perduotas Rajkopsąjungos žiniai ir paverstas sandėliu. Keletą metų tame pastate buvo baldų parduotuvė. Pastatas pamažu nyko ir 1984 metais nugriautas. Dabar senosios bažnyčios vietą ženklina pastatyta ir 1992-06-06 pašventinta atminimo koplyčia<ref> Marija Eidimtienė. Mažeikių parapijos katalikų bendruomenės kronika // Būdas žemaičių. - 2002. - Rugpj. 23. - Nr. 96. - P. 9.</ref>. Šios koplyčios statymą finansavo [[Marcinkevičius Romas|Romas Marcinkevičius]] <ref>Vytautas Malūkas. Garbingiausias Auksodės bendruomenės įvertininas - „Auksinis obuolys" // Santarvė. - 2011. - Gegužės 19. - Nr.4.</ref>.
Pagal išlikusias metrikinės knygas pakrikštyta kūdikių: 1905 m. - 98 (pirmasis Jonas Bernotas iš Mažeikių k. 1905-05-01), 1906 m. - 161, 1907 m. - 189, 1908 m. - 186, 1909 m. - 168, 1910 m. - 179, 1911 m. - 193, 1912 m. - 177, 1913 m. - 169, 1914 m. - 194, 1915 m. - 141, 1916 m. - 106.
Pagal išlikusias knygas užregistruota mirties įrašų: 1905 m. - 79 (pirmoji - Kotryna Kikilasienė, m. 1905-04-28), 1906 m. - 71, 1907 m. - 90, 1908 m. - 103, 1909 m. - 115, 1910 m. - 95, 1911 m. - 105, 1912 m. - 93, 1913 m. - 103, 1914 m. - 116, 1915 m. - 106, 1916 m. - 121, 1917 m. - 118?, 1918 m. - 138, 1919 m. - 157, 1920 m. - 206, 1921 m. - 110, 1922 m. - 113, 1923 m. - 98, 1924 m. - 98, 1925 m. - 116, 1926 m. - 104, 1927 m. - 101, 1928 m. - 109, 1929 m. - 126, 1930 m. - 134.


== Dabartinė bažnyčia ==
== Dabartinė bažnyčia ==
61 eilutė: 65 eilutė:
== Kunigai ==
== Kunigai ==


* [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]] (nuo 1905-04-25 iki 1912-12-12)
* [[Meškauskas Pranciškus|Pranciškus Meškauskas]], pirmasis bažnyčios kuratas (nuo 1905-04-25 iki 1912-12-12).
* [[Turauskas Pranciškus|Pranciškus Turauskas]] (1912-1913 m.), buvo geras oratorius, iškeltas į Uteną.  
* [[Mykolas Jankauskas]], mansionarijus (1909-1921 m.).
* [[Vasiliauskas Pranas|Pranas Vasiliauskas]] (1913-1916 m.)
* [[Turauskas Pranciškus|Pranciškus Turauskas]], kuratas (1912-1913 m.), buvo geras oratorius, iškeltas į Uteną.  
* Jonas Strikas (1916-1919 m.), klebonas. Buvo geras diplomatas, siekė kompromiso su valdžia.
* [[Pranciškus Vasiliauskas]], kuratas (1913-1916 m.).
* Jonas Andriejauskas (1917-1918 m.)<ref>Kunigų permainos Žemaičių vyskupijoje // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 19. - Nr. 9. - P. 3.</ref>, vikaras
* [[Jonas Strikas]], kuratas (1916-1919 m.). Buvo geras diplomatas, siekė kompromiso su valdžia.
* Dominykas Žukauskas (1919-1923 m.)
* [[Jonas Andriejauskas]] (1917-1918 m.)<ref>Kunigų permainos Žemaičių vyskupijoje // Lietuvos aidas. - 1918. - Saus. 19. - Nr. 9. - P. 3.</ref>, vikaras
* Juozapas Dobužinskis (1923 m.), klebonas
* [[Domininkas Žukauskas]], kuratas (1919-1923 m.).
* Juozapas Tautkus (1924-1934 m.), vikaras, kapelionas.
* [[Tadas Radžius]], vikaras 1921 m.
* Vaclovas Martinkus (1934-1940 m.), vikaras
* [[Juozapas Dobužinskis]] (1923 m.), kuratas (1923-1926 m.).
* Antanas Strazdas (1927-03 mėn. - 1929 m.), kunigas klebonas, naujos bažnyčios Mažeikiuose statytojas. Mažeikiuose jam teko išspręsti ginčą, kur statyti naują didesnę bažnyčią – senosios vietoje ar kitoje miesto pusėje. A. Strazdas 1927-1928 m. sudarė bažnyčios statybos komitetą ir pats jam vadovavo. Tik po ilgų ginčų 1929 m. jam pavyko suderinti parapijiečių ir vyskupijos interesus ir parinkti bažnyčiai naują vietą J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampe, kur tikintiesiems būtų patogu. A. Strazdo rūpesčiu 1929 m. rugpjūčio 4 d. buvo pašventintas naujos Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kertinis akmuo, įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su bažnyčios statybos iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Jo rūpesčiu iš Mažeikių rajono Urvikių, Reivyčių, Naikių kaimų į statybvietę buvo privežta akmenų, žvyro, medienos, išlieti pamatai, pasamdyti meistrai. Tačiau A. Strazdo parengtas būsimosios bažnyčios projektas nesulaukė nei vyskupijos kurijos, nei bažnyčios statybos komiteto pritarimo. Iškovojęs leidimą bažnyčios statybai, bandęs suvienyti parapijiečius, A. Strazdas pavargo ir pasitraukė iš Mažeikių. Mirė 1938-05-17, palaidotas Labūnavoje Kedainių raj.).
* [[Juozapas Tautkus]], vikaras, kapelionas (1924-1934 m.).
* [[Tamašauskas Julijonas|Julijonas Tamašauskas]] (1947-1949 m.), vikaras.
* [[Stanislovas Tamulevičius]], kuratas 1926 m.
* Zigmantas Šimkus (1949-1951 m.), paskutinis bažnyčios kunigas. iškeltas į Ylakius.
* [[Antanas Strazdas]], kuratass (1927-03 mėn. - 1929 m.), naujos bažnyčios Mažeikiuose statytojas. Mažeikiuose jam teko išspręsti ginčą, kur statyti naują didesnę bažnyčią – senosios vietoje ar kitoje miesto pusėje. A. Strazdas 1927-1928 m. sudarė bažnyčios statybos komitetą ir pats jam vadovavo. Tik po ilgų ginčų 1929 m. jam pavyko suderinti parapijiečių ir vyskupijos interesus ir parinkti bažnyčiai naują vietą J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių kampe, kur tikintiesiems būtų patogu. A. Strazdo rūpesčiu 1929 m. rugpjūčio 4 d. buvo pašventintas naujos Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kertinis akmuo, įmūrytas ant pergamento lotyniškai parašytas dokumentas su bažnyčios statybos iniciatorių, rėmėjų ir kunigų parašais. Jo rūpesčiu iš Mažeikių rajono Urvikių, Reivyčių, Naikių kaimų į statybvietę buvo privežta akmenų, žvyro, medienos, išlieti pamatai, pasamdyti meistrai. Tačiau A. Strazdo parengtas būsimosios bažnyčios projektas nesulaukė nei vyskupijos kurijos, nei bažnyčios statybos komiteto pritarimo. Iškovojęs leidimą bažnyčios statybai, bandęs suvienyti parapijiečius, A. Strazdas pavargo ir pasitraukė iš Mažeikių. Mirė 1938-05-17, palaidotas Labūnavoje Kedainių raj.).
* [[Vaclovas Martinkus]], vikaras (1934-1940 m.).
* [[Tamašauskas Julijonas|Julijonas Tamašauskas]], vikaras (1947-1949 m.).
* [[Zigmantas Šimkus]], paskutinis bažnyčios kunigas (1949-1951 m.). iškeltas į Ylakius.


Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. dekano pareigas eina kunigas [[Degutis Zenonas|Zenonas Degutis]] (g. 1952-07-21, įšventinimas 1982-06-06). Vikaras nuo 2008 m. gruodžio 29 d. – Sigitas Valauskis (g.1974-01-31, įšventinimas 2002-08-31).
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. iki 2016-08-14 dekano pareigas ėjo kunigas [[Degutis Zenonas|Zenonas Degutis]] (g. 1952-07-21, įšventinimas 1982-06-06). Vikaras nuo 2008 m. gruodžio 29 d. – Sigitas Valauskis (g.1974-01-31, įšventinimas 2002-08-31).
* [[Gintaras Lengvinas]], klebonas nuo 2016-08-14.


== Zakrastijonai ==
== Zakrastijonai ==