Plinkšių durpynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo)

4 eilutė:

Pagal administracinį suskirstymą teritorija priklauso Telšių apskrities, Mažeikių rajono, Šerkšnėnų seniūnijai.

Teritorijoje stebimi kontinentinio bei jūrinio klimato požymiai, atspindintys bendrąsias šiaurės vakarų Lietuvos klimatines sąlygas.

Plinkšių pelkės regioną dengia įvairaus storio kvartero sąnašinė danga: lygumose ir rytinėje pusėje - dugninės morenos, kalvotoje dalyje bei vakaruose – galinės bei dugninės morenos. Po ledyninėmis sąnašomis slūgso juros, triaso ir permo sluoksniai.

Plinkšių pelkės regioną dengia įvairaus storio kvartero sąnašinė danga: lygumose ir rytinėje pusėje – dugninės morenos, kalvotoje dalyje bei vakaruose – galinės bei dugninės morenos. Po ledyninėmis sąnašomis slūgso juros, triaso ir permo sluoksniai.

Plinkšių durpynas priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės (rytinis pakraštys) geografiniam ir pelkiniam (A5) rajonams. Plinkšių pelkė patenka į Sedos – Ketūnų mikrorajoną.

Plinkšių pelkės teritorija pirmą kartą tyrinėta 1923 m. Tyrimų metu konstatuota, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame durpyne buvo kasamos kraikinės durpės [[Plinkšių dvaras|Plinkšių dvaro]] poreikiams tenkinti. Sovietiniu laikotarpiu Plinkšių pelkė buvo pradėta ruošti durpių eksploatacijai - iškasti vidiniai (seklūs) ir magistraliniai (gilūs( sausinimo kanalai. 1970-1990 m. durpyno dalyje kastos durpės, tačiau vėliau ši veikla buvo nutraukta. Didžioji dalis teritorijos apaugusi 30-40 m. amžiaus medynu (pušimis ir beržais).<ref>Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas - retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.</ref>.

Plinkšių pelkės teritorija pirmą kartą tyrinėta 1923 m. Tyrimų metu konstatuota, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame durpyne buvo kasamos kraikinės durpės [[Plinkšių dvaras|Plinkšių dvaro]] poreikiams tenkinti. Sovietiniu laikotarpiu Plinkšių pelkė buvo pradėta ruošti durpių eksploatacijai: iškasti vidiniai (seklūs) ir magistraliniai (gilūs( sausinimo kanalai. 1970-1990 m. durpyno dalyje kastos durpės, tačiau vėliau ši veikla buvo nutraukta. Didžioji dalis teritorijos apaugusi 30-40 m. amžiaus medynu (pušimis ir beržais).<ref>Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas – retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.</ref>.

Pagal dirvožemių rajonavimą Plinkšių pelkės regionas priskiriamas Lietuvos vidurio žemumos sričiai, Ventos baseino rajonui, bei patenka į Žemaitijos rytų plynaukštės glėjiškų velėninių jaurinių menkai pajaurėjusių velėninių jaurinių priesmėlių bei priemolių Lietuvos dirvožeminį rajoną. Plinkšių durpyno vidutinis durpių klodo storis - 4,0 m, didžiausias – 6,0 m. Podurpiniame sluoksnyje yra iki 2,8 m storio sapropelio sluoksnis, priemolis.

@@ 4 eilutė: / 4 eilutė: @@
 Pagal administracinį suskirstymą teritorija priklauso Telšių apskrities, Mažeikių rajono, Šerkšnėnų seniūnijai.
 Teritorijoje stebimi kontinentinio bei jūrinio klimato požymiai, atspindintys bendrąsias šiaurės vakarų Lietuvos klimatines sąlygas.
-Plinkšių pelkės regioną dengia įvairaus storio kvartero sąnašinė danga: lygumose ir rytinėje pusėje - dugninės morenos, kalvotoje dalyje bei vakaruose – galinės bei dugninės morenos. Po ledyninėmis sąnašomis slūgso juros, triaso ir permo sluoksniai.
+Plinkšių pelkės regioną dengia įvairaus storio kvartero sąnašinė danga: lygumose ir rytinėje pusėje – dugninės morenos, kalvotoje dalyje bei vakaruose – galinės bei dugninės morenos. Po ledyninėmis sąnašomis slūgso juros, triaso ir permo sluoksniai.
 Plinkšių durpynas priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės (rytinis pakraštys) geografiniam ir pelkiniam (A5) rajonams. Plinkšių pelkė patenka į Sedos – Ketūnų mikrorajoną.
-Plinkšių pelkės teritorija pirmą kartą tyrinėta 1923 m. Tyrimų metu konstatuota, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame durpyne buvo kasamos kraikinės durpės [[Plinkšių dvaras|Plinkšių dvaro]] poreikiams tenkinti. Sovietiniu laikotarpiu Plinkšių pelkė buvo pradėta ruošti durpių eksploatacijai - iškasti vidiniai (seklūs) ir magistraliniai (gilūs( sausinimo kanalai. 1970-1990 m. durpyno dalyje kastos durpės, tačiau vėliau ši veikla buvo nutraukta. Didžioji dalis teritorijos apaugusi 30-40 m. amžiaus medynu (pušimis ir beržais).<ref>Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas - retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.</ref>.
+Plinkšių pelkės teritorija pirmą kartą tyrinėta 1923 m. Tyrimų metu konstatuota, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame durpyne buvo kasamos kraikinės durpės [[Plinkšių dvaras|Plinkšių dvaro]] poreikiams tenkinti. Sovietiniu laikotarpiu Plinkšių pelkė buvo pradėta ruošti durpių eksploatacijai: iškasti vidiniai (seklūs) ir magistraliniai (gilūs( sausinimo kanalai. 1970-1990 m. durpyno dalyje kastos durpės, tačiau vėliau ši veikla buvo nutraukta. Didžioji dalis teritorijos apaugusi 30-40 m. amžiaus medynu (pušimis ir beržais).<ref>Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas – retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.</ref>.
 Pagal dirvožemių rajonavimą Plinkšių pelkės regionas priskiriamas Lietuvos vidurio žemumos sričiai, Ventos baseino rajonui, bei patenka į Žemaitijos rytų plynaukštės glėjiškų velėninių jaurinių menkai pajaurėjusių velėninių jaurinių priesmėlių bei priemolių Lietuvos dirvožeminį rajoną. Plinkšių durpyno vidutinis durpių klodo storis - 4,0 m, didžiausias – 6,0 m. Podurpiniame sluoksnyje yra iki 2,8 m storio sapropelio sluoksnis, priemolis.