Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
43 eilutė: 43 eilutė:
Bažnyčioje įrengti 3 altoriai. Didysis centrinis altorius yra su Nukryžiuotojo skulptūra centre ir 4 angelais, papuoštas vynuogių kekių motyvais. Viršutinė altoriaus dalies piliastrai papuošti angelais, ornamentuotuose rėmuose - Šv. Juozapo paveikslas.  
Bažnyčioje įrengti 3 altoriai. Didysis centrinis altorius yra su Nukryžiuotojo skulptūra centre ir 4 angelais, papuoštas vynuogių kekių motyvais. Viršutinė altoriaus dalies piliastrai papuošti angelais, ornamentuotuose rėmuose - Šv. Juozapo paveikslas.  


== Velykžydžiai ==
== Velyknaktis ==


Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių budėjimas per Šv. Velykas. „Žydai" užsidėję įvairias kuo negražesnes kaukes su į nosį įsmeigtomis adatomis arba vinutėmis, apsirengę įvairiais skarmalais, turėdavo botagus, ant kokios paikos prisirišę kokį pantį. Ir jei rasdavo tą naktį ką lauke, tuoj su tuo botagu varydavo į bažnyčią žydiškai tardavo „biuisčią". Jei bažnyčioj rasdavo ką snaudžiantį, tuoj po nosim pakišdavo, kaip tada vadino, štinkspiritį (amoniaką). Rytą per pamaldas vėl išdarinėdavo įvairius šposus, kas žmonėms trukdydavo rimtai susikaupti maldai. Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su etriniu spiritu, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute.
Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velyknakčio budėjimas per šv. Velykas. Persirengėliai užsidėję įvairias kuo negražesnes kaukes su į nosį įsmeigtomis adatomis arba vinutėmis, apsirengę įvairiais skarmalais, turėdavo botagus, ant kokios paikos prisirišę kokį pantį. Ir jei rasdavo tą naktį ką lauke, tuoj su tuo botagu varydavo į bažnyčią. Jei bažnyčioj rasdavo ką snaudžiantį, tuoj po nosim pakišdavo, kaip tada vadino, štinkspiritį (amoniaką). Rytą per pamaldas vėl išdarinėdavo įvairius šposus, kas žmonėms trukdydavo rimtai susikaupti maldai. Persirengėliai susigalvodavo ir kitokių išdaigų pakišdavo snaudžiantiems panosėn buteliuką su eteriniu spiritu, bučiuodavo merginoms rankas taip, kad įdurtų su į kaukės nosį įkalta vinute.


Svarbiausias „žydukų" tikslas - pagrobti kryžių. „Kareiviai" su kardais neprileidžia įkyrių „žydukų", dažnai tarp jų įvyksta „susirėmimų": vieni atsimuša mediniais kardais, kiti puola su ilgomis replėmis ar plaktukais. Visa kova vyksta be žodžių, tik „žydukai" neva žydiškai marmaliuoja. Nepavykus pagrobti kryžiaus jėga, „žydukai" imasi visokių apgaulių: siūlo sargybai piningų, bando užkalbinti ir atitraukti dėmesį, kiša amoniaką po nosimi. Be kryžiaus pagrobimo, „žydukai" turi ir kitokių užsiėmimų: kimba prie besimeldžiančių, „nudžiauna" jų daiktus, pririša virvėmis prie kito snaudaliaus. Drąsesni žydai, atsinešę virves, pamaldžiai klūpančius kiek apsnūdusius maldininkus ir anksčiau surišdavo, o besišnekučiuojančius su mergomis bernus ir botagu nupliekdavo.
Svarbiausias persirengėlių tikslas - pagrobti kryžių. „Kareiviai" su kardais neprileidžia įkyrių persirengėlių, dažnai tarp jų įvyksta „susirėmimų": vieni atsimuša mediniais kardais, kiti puola su ilgomis replėmis ar plaktukais. Visa kova vyksta be žodžių, tik kažką nerišliai, nesuprantamai marmaliuoja. Nepavykus pagrobti kryžiaus jėga, persirengėliai imasi visokių apgaulių: siūlo sargybai pinigų, bando užkalbinti ir atitraukti dėmesį, kiša amoniaką po nosimi. Be kryžiaus pagrobimo, persirengėliai turi ir kitokių užsiėmimų: kimba prie besimeldžiančių, „nudžiauna" jų daiktus, pririša virvėmis prie kito snaudaliaus. Drąsesni persirengėliai, atsinešę virves, pamaldžiai klūpančius kiek apsnūdusius maldininkus ir anksčiau surišdavo, o besišnekučiuojančius su mergomis bernus ir botagu nupliekdavo.


Velykų rytą, einant procesijai aplink bažnyčią, šalia procesijos, priešinga saulės judėjimo kryptimi, eina žydais pasirėdžiusieji. Vieni nešasi kopėčias, pagaikščius ir botagus, kiti reples, vinis ir rykštes. Kada procesija eina iškilmingai su didele rimtimi, tai „žydai", parodydami savo priešingumą, eina triukšmaudami, žydiškai koliodamiesi, botagais plaiškindami ir pagaikščiais švaistydamiesi. Kartu su bažnytine procesija eidavo ir kaimo muzikantai. Per Prisikėlimo procesiją persirengėliai lakstė priešinga procesijai kryptimi, savaip darydami tvarką, blaškydami maldininkų dėmesį.
Velykų rytą, einant procesijai aplink bažnyčią, šalia procesijos, priešinga saulės judėjimo kryptimi, eina persirengėliai. Vieni nešasi kopėčias, pagaikščius ir botagus, kiti reples, vinis ir rykštes. Kada procesija eina iškilmingai su didele rimtimi, tai persirengėliai, parodydami savo priešingumą, eina triukšmaudami, koliodamiesi, botagais plaiškindami ir pagaikščiais švaistydamiesi. Kartu su bažnytine procesija eidavo ir kaimo muzikantai. Per Prisikėlimo procesiją persirengėliai lakstė priešinga procesijai kryptimi, savaip darydami tvarką, blaškydami maldininkų dėmesį.


1926 m. Telšių vyskupas J. Staugaitis tokį Velykų persirengėlių pasirodymą traktavo kaip reiškiantį nepagarbą didingai Kristaus prisikėlimo rimčiai. Nors toks pasirodymas buvo draudžiamas, tačiau Pievėnų bažnyčioje išliko iki šiol.  
1926 m. Telšių vyskupas J. Staugaitis tokį Velykų persirengėlių pasirodymą traktavo kaip reiškiantį nepagarbą didingai Kristaus prisikėlimo rimčiai. Nors toks pasirodymas buvo draudžiamas, tačiau Pievėnų bažnyčioje išliko iki šiol.  


2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai.
2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velyknakčio drabužiai.
<gallery>
<gallery>
Vaizdas:Velykzydziai3.MKE.jpg
Vaizdas:Velykzydziai3.MKE.jpg

Naršymo meniu