Viliotė: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

22 eilutė:

Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>.

==Etimologija==

Asmenvardžio Vilius priesaginė daugiskaitinė forma.

== Literatūra ==

28 eilutė:

31 eilutė:

[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]

[[Kategorija: Viliotė]]

@@ 22 eilutė: / 22 eilutė: @@
 Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>.
+==Etimologija==
+Asmenvardžio Vilius priesaginė daugiskaitinė forma.
 == Literatūra ==
@@ 28 eilutė: / 31 eilutė: @@
 {{reflist}}
 [[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
+[[Kategorija: Viliotė]]