Milių bunkeris: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Miliai|Milių]] k., Jonuškio miškelyje, bunkeryje slapstėsi 3 Lietuvos laisvės kovotojai: [[Šiuipys Pranas|Pranas Šiuipys]], [[Švažas Albertas|Albertas Švažas]] ir Leonas Jonuškis. Bunkeris buvo įrengtas iš storų rąstų. Nors slėptuvių vėliau pasidarę ne vieną, bet ši vietovė juos traukusi labiausiai. Vienoje pusėje [[Venta|Venta]], kitoje – [[Ubagyno miškas|Ubagyno]] ir [[Maigų miškas|Maigų miškai]]. Arti ėjęs keliukas, nudėtas didžiuliais akmenimis, kuriais nueidavę į Viekšnių-Mažeikių miškelį, nepalikę sniege pėdsakų. Milių, [[Krakiai|Krakių]], [[Maigai|Maigų]] ir [[Lėlaičiai|Lėlaičių]] kaimuose turėję savo globėjų. Jonas Silkinis (gyv. Krakių k.) slėptuvei parūpindavo akumuliatorių, duodavo miltų, kruopų, rūkalų. Vėliau prie šios trijulės prisijungė ir KGB užverbuotas Simonas Čiužas (slapyv. Stasys) iš [[Pakalupis|Pakalupės]] kaimo.

1948 m. sausio 3 d. MGB agentas Stasys savo darbdaviams pranešė, kad Milių miške bunkeryje gyvena Alberto Švažo grupė, susidedanti iš trijų žmonių. Apskrities MGB davė Stasiui užduotį sausio 7 d.  palikti bunkerį. Sausio 6 d. Stasys pasakė, kad eina aplankyti pažįstamos merginos ir daugiau į bunkerį negrįžo. 1948-01-07 organizuota MGB operacija. Į Milių kaimą atvyko Mažeikių apskrities MGB viršininko pavaduotojas Vasiljevas, 32-o šaulių pulko antro bataliono vadas – MGB kapitonas Semionovas, Viekšnių MGB viršininkas, kapitonas Loktionovas, 32-o šaulių pulko antro balatliono grandies vadas – MBG leitenantas Ceblocovas, komendantas – MBG jaunesnysis leitenantas Vasiliauskas, 32-o šaulių pulko antro bataliono MGB seržantas Volkovas ir penkiolika tarybinių kareivių. Bunkerio vietą Stasys žemėlapyje buvo seniai parodęs. Be to, į bunkerio vietą iš K.Butos sodybos vedė sniege paliktos pėdų žymės. Nuo bunkerio angos į miško gilumą buvo dar vienas sniege išmintas takelis. Dar su tamsa, apsigaubę maskuojančiais chalatais, enkavedistai apsupo miškelį. Laisvės gynėjai mėginę trauktis, bet supratę esą apsupti grižę atgal į žeminę. Kareiviai, priartėję prie bunkerio, pasiūlė pasiduoti gyviems. Iš bunkerio niekas neatsiliepė. Kareiviai pasiuntė iš artimiausios sodybos atsivarę Kazimierą Butą atkelti į bunkerį įėjimo angos dangtį. Jam šito padaryti nepavyko. Tada K.Butai buvo liepta iškapoti dangtį kirviu. Kai šis ėmėsi šio darbo, pro bunkerio ventiliacijos angą pasipylė šūviai. Per valandą laiko iš vienos ir kitos pusės paleidžiant po keletą šūvių kareiviams pavyko iškapoti angos dangtį. Vėl buvo pasiūlyta pasiduoti. Iš bunkerio nebuvo atsako. Tada kareiviai pro angą įmetė keletą granatų. Po kurio laiko į bunkerį vėl buvo pasiųstas K.Buta. Jam liepė bunkeryje esantiems žmonėms pasakyti, kad šie pasiduotų. Iš bunkerio išlindęs K.Buta rankose laikė sugedusį automatą. Jam ginklą įdavė bunkeryje esantys vyrai ir liepė pasakyti kareiviams, kad jie gyvi nepasiduos. Po 10-15 minučių iš bunkerio išlindo Leonas Jonuškis. Jis kareiviams pareiškė, kad likusieji du gyvi nepasiduos. Link bunkerio angos kareiviai metė grantą. Ši nepasiekusi angos sprogo ir sužeidė K.Butą į kojas ir kareivį Starbijevą. Šis buvęs sužeistas į galvą ir Lukošiaus arkliais skubiai nuvežtas į Mažeikius. Tada kareiviai į bunkerio angą vėl sumetė keletą granatų, paleido signalines raketas. Po pusvalandžio į bunkerį buvo pasiųstas kareivių sulaiytas Ignas Žulpa. Šiam pabandžius įlįsti į apgriautą bunkerį, iš ten pasipylė šūviai. Kareiviai matydami, kad jų mestos granatos pro bunkerio dangtį nepadaro žalos, kitoje bunkerio vietoje nukasė sniegą ir žemę. Kulkosvaidžiu bunkerio lubose prašaudė angą ir pro ją į vidų sumetė keletą granatų. Vis dėlto lįsti į bunkerį enkavedistai dar nerizikavę. Atsivarę apie 90-ties metų amžiaus senuką Adomą Šilainį – iš Amerikos grįžusį Krakių kaimo ūkininką ir privertę įlipti į slėptuvę.Tik tada iš apgriauto bunkerio buvo ištraukti dviejų vyrų lavonai. Tai buvo Albertas Švažas, Prano, g.1916 m., ir Pranas Šiuipys, Antano, g.1922 m. Žuvusiuosius čekistai sumetę į A.Virkučio roges ir išvežę į Viekšnius, kur kitą rytą jų kūnai buvę padrėbti prie tuometinio Viekšnių saugumo pastato. Viekšniškis fotografas Kinčinas užfiksavo šitą vaizdą. Po kelių parų juos užkasę atšlaitėje už Ventos (Pastauninke – netoli kryžkelės Viekšniai – Žibikai – Svirkančiai, apie 30-40 m nuo kelio pylimo). Vėliau žuvusiųjų tėvai gavę žinią, kad palaikus nakčia perlaidojo Leono ir Prano draugai. Kapas iki šiol nežinomas.

1999-08-14 liaudies kovotojų žuvimo vietoje pastatytas nedidelis ąžuolinis kryžius, prikalta lentelė su žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Tą pačią dieną šiems rezistentams Viekšnių bažnyčioje buvo aukojamos Šv.Mišios, o Lėlaičiuose, jų gimtinėje, pastatytas ir pašventintas kryžius.  

2005 m. spalio 28 d. prie Mažeikių-Viekšnių plento, pamiškėje, pastatytas Vyčio kryžiaus formos stulpas, ant kurio užrašas: „Šiame miške 1948-01-07 žuvo Žemaičių apygardos partizanai - „Alkos" rinktinės narys, grupės vadas Albertas Švažas - Vanagas, g. 1918 m., ir Pranas Šiuipys, g. 1922 m." Paminklas pastatytas [[Mažeikių Sąjūdis|Mažeikių „Sąjūdžio"]]  bei Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos iniciatyva. Projektą finansavo Mažeikių raj. savivaldybė. 2005 m. lapkričio 26 d. paminklas pašventintas (pašventino Viekšnių bažnyčios kunigas Romualdas Žiulpa). Viekšnių bažnyčioje klebonas kanauninkas [[Gauronskis Vincentas|Vincentas Gauronskis]] aukojo šventąsias mišias Milių k. žuvusiems partizanamas Žemaičių apygardos „Alkas" rinktinės grupės vadui Albertui Švažui ir to paties būrio kovotojui Pranui Šiuipiui. Žuvusiųjų palaikai perlaidoti senosiose Viekšnių kapinėse. Prie paminklo giedojo bei partizanų dainas dainavo Mažeikių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis", partizanų atminimui skirtas eiles skaitė poetė Sofija Šviesaitė. Darniomis šūvių salvėmis partizanus pagerbė Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Iškilmingame renginyje dalyvavo P.Šiuipio sesuo iš Palangos Ona Perminienė, partizano A.Švažo brolio vaikai viekšniškai Apolinaras Švažas ir Gražina Končienė, Viekšnių vidurinės mokyklos jaunieji šauliai ir ateitinkai.

== Šaltiniai ==

<small>

* Eidimtienė M. Pažymėta partizanų žūties vieta // Būdas žemaičių. - 2005. - Nr. 124.

* Plastinina B. Pagerbtas partizanų atminimas // Santarvė. - 2005. - Nr. 138.

</small>

[[Kategorija: Istorija]]