19 696
pakeitimai
Arvydiškė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų 5 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{kaimai| | {{kaimai| | ||
pavadinimas = Arvydiškė| | pavadinimas = Arvydiškė| | ||
foto = | foto = Arvydiske.MKE.2008-06-27size.jpg| | ||
size =260px | | size =260px | | ||
pavad = Kaimo turizmo sodyba Arvydiškės k., buv. Dunauskių dvarvietėje| | pavad = Kaimo turizmo sodyba Arvydiškės k., buv. Dunauskių dvarvietėje| | ||
seniunija = Sedos| | |||
gyv = 31 | | gyv = 31 | | ||
koor = | | koor = | | ||
alt = | | alt = | | ||
plot = 518,8 ha| | |||
|}} | |}} | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Arvydiske.Dvarviete1.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|Likusio Dunauskių dvaro pastatai Arvydiškės k.]] | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Arvydiskes kapeliai.MKE.2008-06-27.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės kaimo antrosios kapinaitės]] | ||
[[Vaizdas: | [[Vaizdas:Arvydiskes prad. m-kla1.jpg|thumb|right|260px|Arvydiškės pradinės mokyklos mokytojas Albinas Gurevičius su mokiniais 1941 m.]] | ||
''' | '''ARVYDIŠKĖ''', '''Orvydiškė''', kaimas [[Seda|Sedos]] seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka [[Bradumas]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.), pietinėje - [[Beržupis]], iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas '''Dunauskių''' k. Orvydiškės minimos jau 1670 metais Sedos bažnyčios gimimo metrikų knygoje. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške. | ||
1931 m. per šeštines Orvydiškės kaime jaunalietuviai surengė viešą gegužinę su humoristiniais monologais. Publikos prisirinko pilnutėlė mokyklos klasė, iš viso buvo gauta apie 50 litų pelno.<ref>Žemaičių balsas. - Telšiai, 1931. - Birželio 11 d. - Nr.22</ref>. | |||
== Gyventojai == | == Gyventojai == | ||
| 30 eilutė: | 33 eilutė: | ||
Mokytojos Olgos Žiogienės apklausti kaimo gyventojai Feliksas Momkevičius ir Kazinkus Kostas /abu mirę/ pasakojo, kad mokykla esą buvusi įkurta 1906 m. dvaro pastate. Dvaro pastatas buvo didelis, su mažais langais, šaltas, drėgnas, su 2 didžiulėm salėm, 2 koridoriais ir 8 dideliais kambariais, iš kurių viename buvo klasė- mokykla, kituose - gyveno mokytojai, žaidė vaikai, vyko pasilinksminimai. | Mokytojos Olgos Žiogienės apklausti kaimo gyventojai Feliksas Momkevičius ir Kazinkus Kostas /abu mirę/ pasakojo, kad mokykla esą buvusi įkurta 1906 m. dvaro pastate. Dvaro pastatas buvo didelis, su mažais langais, šaltas, drėgnas, su 2 didžiulėm salėm, 2 koridoriais ir 8 dideliais kambariais, iš kurių viename buvo klasė- mokykla, kituose - gyveno mokytojai, žaidė vaikai, vyko pasilinksminimai. | ||
Kadangi tuo metu lietuviškų mokyklų dar nebuvo, o mokytojus skirdavo carinės Rusijos valdžia, pirmąją mokytoja Orvydiškės | Kadangi tuo metu lietuviškų mokyklų dar nebuvo, o mokytojus skirdavo carinės Rusijos valdžia, pirmąją mokytoja Orvydiškės mokykla dirbo jauna rusė Tania Visockaja. Pamokos vyko rusų kalba. Mokykloje buvo tik 3 skyriai (taip tada vadinosi klasės), o mokslas prasidėdavo lapkričio 1 d., ir baigdavosi gegužės 25 d. | ||
Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta. | Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta. | ||
1918 m. Orvydiškės mokykla vėl atidaryta. Atidarymo reikalais rūpinosi valstietis Feliksas Momkeviečius ir jaunas mokytojas Virketis. Mokykloje vėl buvo atidaryti du skyriai (klasės), o mokslas kaip ir anksčiau prasidėdavo lapkričio 1 d. ir tęsdavosi iki gegužės 25 d., buvo įvestos tikybos pamokos, bet kūno kultūros ir dainavimo pamokų vis dar nebuvo. Mokytojas Virkutis jau dėstė lietuvių kalbą. Orvydiškės mokykloje visos trys klasės mokėsi kartu. Nuo 1925 m. iki 1927 m. dirbo mokytoja Alseikaitė Bašė, kuri mokė lietuviškai. 1933 m. mokėsi 49, 1937-1938 m. - 10 mokinių, mokykla turėjo 1,76 ha žemės <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 296.</ref>. | 1918 m. Orvydiškės mokykla vėl atidaryta. Atidarymo reikalais rūpinosi valstietis Feliksas Momkeviečius ir jaunas mokytojas Virketis. Mokykloje vėl buvo atidaryti du skyriai (klasės), o mokslas kaip ir anksčiau prasidėdavo lapkričio 1 d. ir tęsdavosi iki gegužės 25 d., buvo įvestos tikybos pamokos, bet kūno kultūros ir dainavimo pamokų vis dar nebuvo. Mokytojas Virkutis jau dėstė lietuvių kalbą. Orvydiškės mokykloje visos trys klasės mokėsi kartu. Nuo 1925 m. iki 1927 m. dirbo mokytoja Alseikaitė Bašė, kuri mokė lietuviškai, nuo 1927-09-01 mokyklos vedėjas Jonas Balčiūnas paskirtas Puokės prad. m-klos vedėju, o nuo tos dienos laikinai mokyklos vedėju paskirtas Albinas Gurevičius, kuris buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814, 837.</ref>. | ||
1933 m. mokėsi 49, 1937-1938 m. - 10 mokinių, mokykla turėjo 1,76 ha žemės <ref>Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 296.</ref>. | |||
1929 m. mokykloje atidarytas ketvirtas skyrius (klasė). Dirbo mokytoja Mačernytė, po jos – Liudas Adomauskas, visos pamokos vyko lietuvių kalba. Vėliau mokytojavo Petras Balčiūnas, kuris mokė rusiškai. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (g. 1909 m.), kuris 1940 m. mokė ir rusų kalbos. | 1929 m. mokykloje atidarytas ketvirtas skyrius (klasė). Dirbo mokytoja Mačernytė, po jos – Liudas Adomauskas, visos pamokos vyko lietuvių kalba. Vėliau mokytojavo Petras Balčiūnas, kuris mokė rusiškai. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (g. 1909 m.), kuris 1940 m. mokė ir rusų kalbos. | ||
| 41 eilutė: | 46 eilutė: | ||
1941 m. mokykla vėl uždaryta. Jos patalpose vokiečiai įsirengė kareivių rūbų skalbykla. Skalbė rusų moterys belaisvės, bėgliai, pamokų nebuvo. 1946 m. mokykla vėl atidaryta, joje įrengta skaitykla. Atidarymas įvyko reiklaus tėvų komiteto pirmininko Antano Banio dėka. Mokytoja paskirta Danutė Taurinskaitė. Mokykloje mokės apie 50-60 mokinių. | 1941 m. mokykla vėl uždaryta. Jos patalpose vokiečiai įsirengė kareivių rūbų skalbykla. Skalbė rusų moterys belaisvės, bėgliai, pamokų nebuvo. 1946 m. mokykla vėl atidaryta, joje įrengta skaitykla. Atidarymas įvyko reiklaus tėvų komiteto pirmininko Antano Banio dėka. Mokytoja paskirta Danutė Taurinskaitė. Mokykloje mokės apie 50-60 mokinių. | ||
1948 m. rugsėjo pirmą dieną į Orvydiškės mokyklą susirinko 117 mokinių. Dvaro pastatas buvo per mažas, kad sutalpintų tiek daug vaikų, todėl 1948 m. rudenį, Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Antano Vitalio pastangomis, mokyklai buvo pritaikytas geras pastatas, kartu su butu mokytojui. Atidaromi du komplektai, nes mokiniai netilpo klasėje ir trisėdžiuose suoluose sėdėdavo po 5 ar 6 mokinius. Kai kuriems iki mokyklos tekdavo eiti net po 3-5 km., nes Orvydiškės mokyklą lankė vaikai iš 7 kaimų: Arvydiškės, Pabradumės, Puokės, Žadeikių, | 1948 m. rugsėjo pirmą dieną į Orvydiškės mokyklą susirinko 117 mokinių. Dvaro pastatas buvo per mažas, kad sutalpintų tiek daug vaikų, todėl 1948 m. rudenį, Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Antano Vitalio pastangomis, mokyklai buvo pritaikytas geras pastatas, kartu su butu mokytojui, 1946 m. į Sibirą ūkininko Kosto Petkaus. Atidaromi du komplektai, nes mokiniai netilpo klasėje ir trisėdžiuose suoluose sėdėdavo po 5 ar 6 mokinius. Kai kuriems iki mokyklos tekdavo eiti net po 3-5 km., nes Orvydiškės mokyklą lankė vaikai iš 7 kaimų: Arvydiškės, Pabradumės, Puokės, Žadeikių, Tiškų, Grūstės ir Padvarninkų. Kadangi buvo atidaryti 2 komplektai, mokytojomis nuo 1948 m. buvo paskirtos: Valė Vaznytė – vedėja ir Olga Ylakavičiūtė–Žiogienė – 1989 m. mokytoja. | ||
1949 m. balandžio 26 d. kilo gaisras, sudegė senasis mokyklos pastatas, kuriame buvo skaitykla ir salė šokiams. Išliko tik keletas dvaro pastatų iki šių dienų: buvusi pieninė, plūkto molio Staliulienės sandėlis (Staliulienė gyveno Sedoje), buvęs kolūkio sandėlis, dvaro pirtis, kurią nupirko Skeivys ir pasidirbo tvartą. | 1949 m. balandžio 26 d. kilo gaisras, sudegė senasis mokyklos pastatas, kuriame buvo skaitykla ir salė šokiams. Išliko tik keletas dvaro pastatų iki šių dienų: buvusi pieninė, plūkto molio Staliulienės sandėlis (Staliulienė gyveno Sedoje), buvęs kolūkio sandėlis, dvaro pirtis, kurią nupirko Skeivys ir pasidirbo tvartą. | ||
| 74 eilutė: | 79 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | <small> | ||
* Arvydiškės k. žemės planas, 1914 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 192. | |||
* Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1936. - T. 4. - Skl. 470. | * Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1936. - T. 4. - Skl. 470. | ||
* Šverebas P., kn.: Seda. - V, 1997. - P. 297. ISBN 9986-571-20-0. | * Šverebas P., kn.: Seda. - V, 1997. - P. 297. ISBN 9986-571-20-0. | ||
* Mokytojos Olgos Žiogienės prisiminimai, užrašai, istorinės pažymos, nuotraukos. Užrašė Bergaudaitė, 1996 m. | * Mokytojos Olgos Žiogienės prisiminimai, užrašai, istorinės pažymos, nuotraukos. Užrašė Bergaudaitė, 1996 m. | ||
* A.Jonausko pasakojimai. Užrašė Kristina Bergaudaitė, 1996 m. | * A.Jonausko pasakojimai. Užrašė Kristina Bergaudaitė, 1996 m. | ||
* Sedos RKB gimimo metrikų knyga 1668 - 1675 Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis) //Lietuvos valstybės istorijos archyvas. - F.1455, Ap.1, B.14, P.22. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]] | [[Kategorija:Sedos seniūnijos kaimai]] | ||