Vytautas Mačernis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Vytautas Mačernis (žiūrėti kodą)

19:00, 2 gruodžio 2013 versija

Dydis nepakito ,  19:00, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Mačernis Vytautas į Vytautas Mačernis: vp)
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
8 eilutė: 8 eilutė:
'''MAČERNIS VYTAUTAS''' (g. 1921-06-05 Šarnelės k. - 1944-10-07 tragiškai žuvo), poetas
'''MAČERNIS VYTAUTAS''' (g. 1921-06-05 Šarnelės k. - 1944-10-07 tragiškai žuvo), poetas


==Biografija==
== Biografija ==


Gyvendamas gimtajame Šarnelės kaime, Vytautas Mačernis užaugo ir sukūrė daugumą savo eilėraščių. Nors stambus Mačernių vienkiemis buvo praskolintas, tačiau Vytauto tėvas gyveno gana poniškai – mėgo puotauti, medžioti. Gausioje šeimoje (gimė 13 vaikų, užaugo 7) jis buvo antrasis vyriausias. Poeto giminės ir biografai teigia, kad motina laukusi dukters, bet gimus ir antrajam vaikui berniukui, nusivylė ir nelabai mylėjo Vytautą. Galbūt dėl to jį daugiausia augino senelė, prie kurios vaikas buvo labai prisirišęs. Senelė mirė 1934 m., būdama 80 metų.
Gyvendamas gimtajame Šarnelės kaime, Vytautas Mačernis užaugo ir sukūrė daugumą savo eilėraščių. Nors stambus Mačernių vienkiemis buvo praskolintas, tačiau Vytauto tėvas gyveno gana poniškai – mėgo puotauti, medžioti. Gausioje šeimoje (gimė 13 vaikų, užaugo 7) jis buvo antrasis vyriausias. Poeto giminės ir biografai teigia, kad motina laukusi dukters, bet gimus ir antrajam vaikui berniukui, nusivylė ir nelabai mylėjo Vytautą. Galbūt dėl to jį daugiausia augino senelė, prie kurios vaikas buvo labai prisirišęs. Senelė mirė 1934 m., būdama 80 metų.
16 eilutė: 16 eilutė:
1931 m. rudenį įstojo į [[Sedos gimnazija|Sedos valdžios vidurinės]] mokyklos pirmą klasę. Jis čia atvyko baigęs pradžios mokyklą savo tėviškėje Šarnelėje. 1935 m. birželio mėn. mokyklą baigė. Jam buvo išrašytas keturių klasių baigimo (tuo metu - vidurinės mokyklos kursas) pažymėjimas be geografijos ir gamtos mokslo keliamųjų egzaminų. Mokykloje geriausiai jam sekėsi istorija, kūno kultūra, geografija.  
1931 m. rudenį įstojo į [[Sedos gimnazija|Sedos valdžios vidurinės]] mokyklos pirmą klasę. Jis čia atvyko baigęs pradžios mokyklą savo tėviškėje Šarnelėje. 1935 m. birželio mėn. mokyklą baigė. Jam buvo išrašytas keturių klasių baigimo (tuo metu - vidurinės mokyklos kursas) pažymėjimas be geografijos ir gamtos mokslo keliamųjų egzaminų. Mokykloje geriausiai jam sekėsi istorija, kūno kultūra, geografija.  


V. Mačernis buvo silpnos sveikatos, jam buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozės II stadija (atvira forma), todėl Sedos vidurinės mokyklos gydytojas Samuelis Sauchatas 1935 m. birželio 2 d. datuotame pranešime mokyklos direktoriui Petrui Sūdžiui prašė atleisti jį nuo egzaminų. Jau sekančią dieną šį klausimą svarstė ir Sedos vidurinės mokyklos pedagogų taryba, kuri nutarė prašyti Švietimo ministerijos leisti išduoti V. Mačerniui pažymėjimą be likusiųjų geografijos ir gamtos mokslo keliamųjų egzaminų. Paskui tęsė mokslus Telšių gimnazijoje. Joje mokydamasis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Gimnazijoje jis vis toks pats susikaupęs, į kažką įsigilinęs, minties ir proto žmogus. Viename laiške pats V. Mačernis rašo: „<...> Aš esu didelis svajotojas ir fantastas, todėl daugiau gyvenu ateitim, tikėjimu, regėjimais. <...> Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis“.
V. Mačernis buvo silpnos sveikatos, jam buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozės II stadija (atvira forma), todėl Sedos vidurinės mokyklos gydytojas Samuelis Sauchatas 1935 m. birželio 2 d. datuotame pranešime mokyklos direktoriui Petrui Sūdžiui prašė atleisti jį nuo egzaminų. Jau sekančią dieną šį klausimą svarstė ir Sedos vidurinės mokyklos pedagogų taryba, kuri nutarė prašyti Švietimo ministerijos leisti išduoti V. Mačerniui pažymėjimą be likusiųjų geografijos ir gamtos mokslo keliamųjų egzaminų. Paskui tęsė mokslus Telšių gimnazijoje. Joje mokydamasis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Gimnazijoje jis vis toks pats susikaupęs, į kažką įsigilinęs, minties ir proto žmogus. Viename laiške pats V. Mačernis rašo: „<...> Aš esu didelis svajotojas ir fantastas, todėl daugiau gyvenu ateitim, tikėjimu, regėjimais. <...> Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis“.


1939 m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Įsijungė į jaunų literatų veiklą, svajojo apie savąjį žurnalą. 1940 m. persikėlė į Vilniaus universitetą, po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Lankė ir lituanistikos paskaitas, klausė Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio Putino paskaitų, dalyvavo Balio Sruogos seminaruose.  
1939 m. baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Įsijungė į jaunų literatų veiklą, svajojo apie savąjį žurnalą. 1940 m. persikėlė į Vilniaus universitetą, po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Lankė ir lituanistikos paskaitas, klausė Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio Putino paskaitų, dalyvavo Balio Sruogos seminaruose.  


1943 m. dėl karo uždarius universitetą, V. Mačernis grįžo tėviškėn. Čia jis skaitė astronomiją ir fiziką, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Mačernis mokėjo net 7 kalbas.
1943 m. dėl karo uždarius universitetą, V. Mačernis grįžo tėviškėn. Čia jis skaitė astronomiją ir fiziką, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Mačernis mokėjo net 7 kalbas.
28 eilutė: 28 eilutė:
Visą trumpą savo gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos. Jam pačiam teko tą skausmą išgyventi.  
Visą trumpą savo gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje? Kokia žmonijos misija joje? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos. Jam pačiam teko tą skausmą išgyventi.  


Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau – fašistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai – antram pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Ypač šia nuotaika persmelktas „Vizijų” ciklas, kur pasaulis įvardintas pikto vakaro, klajoklio vėjo, erdvėje pasiklydusio klajūno paukščio įvaizdžiais.  
Būdamas jautrios sielos, poetas negalėjo likti abejingas Lietuvą ir visą pasaulį sudrebinusiems įvykiams: pirmajai sovietinei okupacijai, vėliau – fašistinės Vokietijos įsiveržimui, galiausiai – antram pasauliniam karui, nusinešusiam tiek gyvybių. Todėl nenuostabu, kad jo poezijoje vyrauja niūri nuotaika, tamsios spalvos, pasaulio atšiaurumo tema. Ypač šia nuotaika persmelktas „Vizijų” ciklas, kur pasaulis įvardintas pikto vakaro, klajoklio vėjo, erdvėje pasiklydusio klajūno paukščio įvaizdžiais.  


Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta. gzistencialistai teigia, kad žmogui jį supantis pasaulis priešiškas ir nepažinus, kad jame nieko nėra pastovaus, o asmenybė pasmerkta kovai, kančioms ir galiausiai pražūčiai. Tai patvirtina ir V. Mačernis:
Vytautui Mačerniui būdinga egzistencialistinė pasaulėjauta. gzistencialistai teigia, kad žmogui jį supantis pasaulis priešiškas ir nepažinus, kad jame nieko nėra pastovaus, o asmenybė pasmerkta kovai, kančioms ir galiausiai pražūčiai. Tai patvirtina ir V. Mačernis:
40 eilutė: 40 eilutė:
Poetas pirmąjį eilėraštį išspausdino 1936 m., paskutinį – 1944 m. spalio mėn. Rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius.
Poetas pirmąjį eilėraštį išspausdino 1936 m., paskutinį – 1944 m. spalio mėn. Rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius.


Vienintelis ciklas, kurį jis spėjo pabaigti – „Vizijos“ (1939–1942 m.), išleistos 1947 m. Romoje. Taip pat sukūrė 81 iš 96 planuotų sonetų „Metų“ ciklui, 14 „Songs of myself“ („Dainos apie save“) giesmių. Yra žinomos jo novelės „Aš atnešiau jums saulės patekėjimą“, „Ramybės bankas“, „Tuštybė“.
Vienintelis ciklas, kurį jis spėjo pabaigti – „Vizijos“ (1939–1942 m.), išleistos 1947 m. Romoje. Taip pat sukūrė 81 iš 96 planuotų sonetų „Metų“ ciklui, 14 „Songs of myself“ („Dainos apie save“) giesmių. Yra žinomos jo novelės „Aš atnešiau jums saulės patekėjimą“, „Ramybės bankas“, „Tuštybė“.


Parašė filosofinės poemos „Žmogaus apnuoginta širdis“ pradžią, nemažai vertė iš užsienio kalbų.
Parašė filosofinės poemos „Žmogaus apnuoginta širdis“ pradžią, nemažai vertė iš užsienio kalbų.
59 eilutė: 59 eilutė:
</small>
</small>


==Nuorodos==
== Nuorodos ==
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Ma%C4%8Dernis Vikipedija: Vytautas Mačernis]
* [http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Ma%C4%8Dernis Vikipedija: Vytautas Mačernis]


* [http://anthology.lms.lt/texts/50/main_l.html V. Mačernio kūryba]
* [http://anthology.lms.lt/texts/50/main_l.html V. Mačernio kūryba]
*Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai... - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7
* Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai... - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7


[[Kategorija: Poetai]]
[[Kategorija:Poetai]]
MKE-Robotas
Botai
809

pakeitimai

Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/43332“

Naršymo meniu