809
pakeitimai
Užlieknės kolūkis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai) |
|||
| (nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{tvarkomas}} | {{tvarkomas}} | ||
[[Vaizdas:Pirmieji kolukio pirmininkai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Pirmieji kolūkio pirmininkai Pr. Švažas, A. Valtas ir A. Dargis]] | |||
[[Vaizdas:Kolukio pirmininkai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Kolūkio pirmininkai B. Šiaulys, A. Zavadzkas ir A. Valtas]] | |||
[[Vaizdas:Pirmasis kolukio derlius nuimtas.jpg|thumb|right|260px|Pirmasis kolūkio derlius nuimtas]] | |||
[[Vaizdas:Pirmoji staybininku brigada kolukyje.MKE.jpg|thumb|right|260px|Pirmoji kolūkio staybininkų brigada]] | |||
[[Vaizdas:Kolukio kombaininkai.MKE.jpg|thumb|right|260px|Kolūkio kombaininkai]] | |||
[[Vaizdas:Kolukine svente.MKE.jpg|thumb|right|260px|Kolūkinė šventė]] | |||
'''„UŽLIEKNĖS" KOLŪKIS''' | '''„UŽLIEKNĖS" KOLŪKIS''' | ||
1948 m. gruodžio mėn., baigę laukų darbus, valstiečiai buvo pradėti organizuoti į kolūkius pagal gyvenamąsias vietas. Pagrindiniai organizatoriai — buvusio Viekšnių valsčiaus zootechnikas Antanas Martinkus, apylinkės pirmininkas Kostas Juška ir skaityklos vedėjas Algirdas Valančius. 1948 m. gruodžio 9 d. Medžialenkės kaime pas valstietį Juozą Virkutį įvyko pirmasis valstiečių steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta organizuoti kolūkį, kurį pavadino „Stalino keliu”. Tame susirinkime buvo priimti žemės ūkio artelės įstatai, pagal kuriuos buvo nacionalizuotos pagrindinės gamybos priemonės ir pastatai: didesni tvartai, gyvuliai, daržinės. Buvo suvisuomeninta 220 arklių, 117 plūgų, 105 arklinės akėčios (drapakai), 5 arkliniai grėbliai. Bendrai suvisuomeninta turto už 37700 rub. Pirmieji valstiečiai įstoję į kolūkį buvo: Feliksas Šimkus, Antanas Kristutis, Jona Demulis, Stasys Milieška, Pranas Levickas, Juozas Gudinas, Petras Banys, Feliksas Beinoravičius, Antanas Valtas, Antanas Dargis, Pranas Poceičius ir kt. | 1948 m. gruodžio mėn., baigę laukų darbus, valstiečiai buvo pradėti organizuoti į kolūkius pagal gyvenamąsias vietas. Pagrindiniai organizatoriai — buvusio Viekšnių valsčiaus zootechnikas Antanas Martinkus, apylinkės pirmininkas Kostas Juška ir skaityklos vedėjas Algirdas Valančius. 1948 m. gruodžio 9 d. Medžialenkės kaime pas valstietį Juozą Virkutį įvyko pirmasis valstiečių steigiamasis susirinkimas, kuriame nutarta organizuoti kolūkį, kurį pavadino „Stalino keliu”. Tame susirinkime buvo priimti žemės ūkio artelės įstatai, pagal kuriuos buvo nacionalizuotos pagrindinės gamybos priemonės ir pastatai: didesni tvartai, gyvuliai, daržinės. Buvo suvisuomeninta 220 arklių, 117 plūgų, 105 arklinės akėčios (drapakai), 5 arkliniai grėbliai. Bendrai suvisuomeninta turto už 37700 rub. Pirmieji valstiečiai įstoję į kolūkį buvo: Feliksas Šimkus, Antanas Kristutis, Jona Demulis, Stasys Milieška, Pranas Levickas, Juozas Gudinas, Petras Banys, Feliksas Beinoravičius, Antanas Valtas, Antanas Dargis, Pranas Poceičius ir kt. | ||
| 173 eilutė: | 179 eilutė: | ||
1991m. bendras kolūkio plotas buvo 2989,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 1505,9 ha, ariama žemė — 1472,5 ha, miškai — 559 ha. Pagrindinių priemonių ūkyje buvo už 16 238 tūkst. rublių. Gauta 4244 tūkst. rub. pelno: 8319 tūkst. rub. įplaukų, 4075 tūkst. rub. išlaidų. Pagaminta produkcijos už 4690 tūkst. rub. Valstybei parduota 287,2 t. mėsos, 1326,3 t. pieno. Kolūkyje jau buvo keturi augalininkystės kooperatyvai, septyni ūkininkai. Stipriausi ūkininkai — Irena ir Juozas Gerikos, kiti — tik pradedantys. | 1991m. bendras kolūkio plotas buvo 2989,5 ha, žemės ūkio naudmenos — 1505,9 ha, ariama žemė — 1472,5 ha, miškai — 559 ha. Pagrindinių priemonių ūkyje buvo už 16 238 tūkst. rublių. Gauta 4244 tūkst. rub. pelno: 8319 tūkst. rub. įplaukų, 4075 tūkst. rub. išlaidų. Pagaminta produkcijos už 4690 tūkst. rub. Valstybei parduota 287,2 t. mėsos, 1326,3 t. pieno. Kolūkyje jau buvo keturi augalininkystės kooperatyvai, septyni ūkininkai. Stipriausi ūkininkai — Irena ir Juozas Gerikos, kiti — tik pradedantys. | ||
1991-ieji metai laikomi oficialia kolūkio iširimo data. 1992 m. Užlieknėje išsijuosę dirba matininkai. Atmatuojama žemė norintiems savarankiškai ūkininkauti. Tarp pretendentų labai daug nematytų, iš kitur atvykusių. „Tikriausiai, buvusių žemės savininkų vaikaičiai”, — spėliojo užliekniškiai. | 1991-ieji metai laikomi oficialia kolūkio iširimo data. 1991 m. rugsėjo mėn. buvo 7 ūkininkai. 1992 m. Užlieknėje išsijuosę dirba matininkai. Atmatuojama žemė norintiems savarankiškai ūkininkauti. Tarp pretendentų labai daug nematytų, iš kitur atvykusių. „Tikriausiai, buvusių žemės savininkų vaikaičiai”, — spėliojo užliekniškiai. | ||
Pamažu kolūkio turtas buvo privatizuotas. Vieni ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai, kiti ėmė burtis į ūkininkų bendrijas. Tokios bendrijos susidarė keturios: D. Kesmino ir V. Žalkausko vadovaujamos augino žemės ūkio kultūras, A. Montvydo — teikė technines paslaugas, B. Čirvinsko — teikė grudų sandėliavimo paslaugas. Per dešimtį metų visos bendrovės iširo. Ilgiausiai išsilaikė B. Čirvinsko vadovaujamas kolektyvas. | Pamažu kolūkio turtas buvo privatizuotas. Vieni ūkininkai pradėjo ūkininkauti savarankiškai, kiti ėmė burtis į ūkininkų bendrijas. Tokios bendrijos susidarė keturios: D. Kesmino ir V. Žalkausko vadovaujamos augino žemės ūkio kultūras, A. Montvydo — teikė technines paslaugas, B. Čirvinsko — teikė grudų sandėliavimo paslaugas. Per dešimtį metų visos bendrovės iširo. Ilgiausiai išsilaikė B. Čirvinsko vadovaujamas kolektyvas. | ||
| 181 eilutė: | 187 eilutė: | ||
Griūvant kolūkiui ir ardantis bendrovėms būta daug nesutarimų, vaidų, pykčio, ypač dalijantis turtą. Panašiai atsitiko ir matuojant žemę savininkams. Žemės dalybos sukiršino daugelį kaimynų, giminaičius pavertė priešais. Laimingi išlipę iš šios balos sausi. Šiandien užliekniškiai verčiasi kaip kas išmano: kas ūkininkauja, kas dirba valdišką darbą ar uždarbiauja, o kas girtauja. | Griūvant kolūkiui ir ardantis bendrovėms būta daug nesutarimų, vaidų, pykčio, ypač dalijantis turtą. Panašiai atsitiko ir matuojant žemę savininkams. Žemės dalybos sukiršino daugelį kaimynų, giminaičius pavertė priešais. Laimingi išlipę iš šios balos sausi. Šiandien užliekniškiai verčiasi kaip kas išmano: kas ūkininkauja, kas dirba valdišką darbą ar uždarbiauja, o kas girtauja. | ||
1983 m. rugpjūčio mėn. įkurtas kolūkio radijas (vad. Pranas Martinkus), kasvakarą transliavęs nuo 10 iki 20 minučių trukmės laidas. | 1983 m. rugpjūčio mėn. įkurtas kolūkio radijas (vad. Pranas Martinkus), kasvakarą transliavęs nuo 10 iki 20 minučių trukmės laidas. Kolūkio bitininkai buvo Irena ir Juozas Gerikos, 1983 m. buvo 125 šeimos bičių. Pirmininkai: Antanas Zavadzkas, Zinaida Zarankienė, Severinas Šemeta (1989 m.), Virginijus Radvilas (dirbo iki 1992-05-01); pirmininko pavaduotojai: Aleksas Jucius, Z. Lopetaitis, Severinas Šemeta. Vyriausieji specialistai: pirminės partinės organizacijos sekretorius D. Dimavičius, vyr. inžinierius mechanikas Stasys Keršis, ekonomistas Z. Vilimas, A. Pocius, vyr. zootechnikas Alfredas Nabažas, vyr. agronomas Virginijus Radvilas, Z. Lopetaitis. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 188 eilutė: | 194 eilutė: | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Kolūkiai]] | [[Kategorija:Kolūkiai]] | ||