Smailiasnukė varlė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (robotas: smulkūs taisymai) |
|||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{tvarkomas}} | {{tvarkomas}} | ||
{{taxobox animal | Smailiasnukė varlė |nuotrauka| Smailiasnukė varlė<br> (''Rana arvalis'')}} | {{taxobox animal | Smailiasnukė varlė |nuotrauka| Smailiasnukė varlė<br /> (''Rana arvalis'')}} | ||
{{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} | {{Taxobox phylum | Chordiniai|Chordata }} | ||
{{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }} | {{Taxobox sous-embranchement | Stuburiniai| Vertebrata }} | ||
14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
Dydis 40-70 mm. Panaši į [[pievinė varlė|pievinę varlę]], tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Patinai tuoktuvių metu būna žydri. | Dydis 40-70 mm. Panaši į [[pievinė varlė|pievinę varlę]], tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Patinai tuoktuvių metu būna žydri. | ||
Neršia vandenyje. Jaunikliai po metamorfozės bei subrendę individai maitinasi sausumoje. Žiemoja įprastose mitybos teritorijose - sausumoje ar vandens telkinio dugne. Būdingos | Neršia vandenyje. Jaunikliai po metamorfozės bei subrendę individai maitinasi sausumoje. Žiemoja įprastose mitybos teritorijose - sausumoje ar vandens telkinio dugne. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose ir kt. | ||
Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija). | Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija). | ||
== Paplitimas ir gausumas Mažeikių rajone == | == Paplitimas ir gausumas Mažeikių rajone == | ||
Gyvena pelkėtose vietose. Rajone aptiktos 19 (76 proc.) kvadratų. Vidutinis gausumas rajono miškuose - nuo 100 ind./ha (Dautarų miškas, Žadeikių pelkė) iki 130 ind./ha (Žalgirio mišrus miškas)<ref>Mažeikių gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. - Marijampolė, 2001. - 150 p. - P. 48. ISBN | Gyvena pelkėtose vietose. Rajone aptiktos 19 (76 proc.) kvadratų. Vidutinis gausumas rajono miškuose - nuo 100 ind./ha (Dautarų miškas, Žadeikių pelkė) iki 130 ind./ha (Žalgirio mišrus miškas)<ref>Mažeikių gyvūnijos atlasas. Žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. - Marijampolė, 2001. - 150 p. - P. 48. ISBN 9986-875-48-X.,</ref><ref> Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas ir kt. - V., 2000. - 128 p. - P.47-48, 125. ISBN 9986-767-02-1.</ref>. | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
[[Kategorija: Varliagyviai]] | [[Kategorija:Varliagyviai]] |
Dabartinė 18:59, 2 gruodžio 2013 versija
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
Smailiasnukė varlė | |
---|---|
Smailiasnukė varlė (Rana arvalis) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Varliagyviai Amphibia |
Būrys | Beuodegiai varliagyviai Anura |
Šeima | Varlės Ranidae |
Gentis | Tikrosios varlės Rana |
Rūšis | Smailiasnukė varlė Rana arvalis Nilsson, 1842 |
|
SMAILIASNUKĖ VARLĖ (Rana arvalis), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, varlių (Ranidae) šeimos varliagyvis.
Dydis 40-70 mm. Panaši į pievinę varlę, tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir kontrastingumo dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Patinai tuoktuvių metu būna žydri.
Neršia vandenyje. Jaunikliai po metamorfozės bei subrendę individai maitinasi sausumoje. Žiemoja įprastose mitybos teritorijose - sausumoje ar vandens telkinio dugne. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose ir kt.
Rūšis saugoma Berno konvencijos (III apsaugos kategorija).
Paplitimas ir gausumas Mažeikių rajone
Gyvena pelkėtose vietose. Rajone aptiktos 19 (76 proc.) kvadratų. Vidutinis gausumas rajono miškuose - nuo 100 ind./ha (Dautarų miškas, Žadeikių pelkė) iki 130 ind./ha (Žalgirio mišrus miškas)[1][2].
Šaltiniai