Pikelių šaulių būrys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Senovės legenda teigia, kad Pikelių miestelio vardas yra kilęs iš dievaičio Pikuolio vardo. Gal todėl čia nuo seno gyveno drąsūs, dvasingi žmonės. Nuo XVI amž., šiame regione įsikūrusios dvarvietės, sugebėjo išugdyti Pikelių miestelį. Pirmoji lietuviška organizacija manytina, miestelyje buvo, blaivybės draugija. Jos dėka pikeliškiams XIX amžiuje pavyko apsiginti nuo Rusijos caro propaguojamos girtuokliavimo politikos. Miestelyje ir apylinkėse pamažu nyko spirito bravorai ir smuklės. Dar prieš pirmąjį pasaulinį karą įsisteigė šv.Kazimiero draugija, vėliau pasivadinusi Pavasarininkų kuopele.1 1924 m. sausio mėnesio pradžioje įsikūrė šaulių organizacija. 2 Žmones į šią organizaciją ėmėsi burti Vl.Leparskis. 3 Per metus laiko būrio šauliai suruošė keturis vakarus su vaidinimais. Tris gegužines ir tris šeimyninius vakarėlius. Įsteigė sporto sekciją ir subūrė futbolo komandą. Įvyko dvejos futbolo rungtynės su vietos žydų „Makabi“ ir Židikų žydų „Makabi“ komandomis. Visas trejas varžybas laimėjo pikeliškiai šauliai. Būrys įsigijo šautuvą, šovinių ir nemažai knygų besikuriančiai bibliotekai. Pikelių šauliai jau tada suprato, kad labai svarbu, kuo domisi, ką skaito auganti karta, nuo to priklauso visos tautos ateitis. Dar būrio kūrimosi pradžioje pikeliškiai pradėjo rūpintis jaunosios kartos ugdymu. Būrio vadovybė surinko ir sukaupė lėšų ir du jaunuolius pasiuntė į Mažeikius „karo apmokymo“ kursus. Tačiau, 1925 m., iš Pikelių kitur išsikėlė gyventi būrio valdybos pirmininkas Vl.Leparskis, būrio vadas J.Dagys, spektaklių organizatorius ir režisierius Naudžiūnas. Šaulių veikla, kuriam laikui gerokai pakriko. 1925 m. rugpjūčio mėnesį šaulio Petkūno namuose dar suorganizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo ir Mažeikių būrio vadas. Jis pikeliškiams paaiškino „Vilniaus vadavimo“ akcijos reikalus ir šaulių sąjungos laikinąjį statutą. Vakare įvyko šeimyninis šokių vakarėlis. Rudeniop būrio vadovybė organizavo rikiuotės ir šaudymo pamokas. Už surinktas iš šaulių lėšas buvo nupirktas šapirografas.

1926 m. įvykusiame būrio susirinkime buvo susirūpinta, kad į būrio gretas nestoja miestelio inteligentija. Todėl ypatingai nukenčia šauliška veikla. Savo veiklai šauliai išsinuomojo patalpas. Jose įsikūrė būrio raštinė, biblioteka ir sandėliukas sportiniam inventoriui laikyti. Čia beveik kas vakarą susirinkdavo šauliai. Skaitė naujausius laikraščius, diskutavo. „Vakarų ir gegužinių būrys miestelyje ir net tolimoje apylinkėje surengė daug. Tik blogai, kad kai kurie nariai per gegužines ir vakarėlius mėgsta gerokai įsigerti ir pamandravoti. Tas duoda žmonėms, kai kada užmetinėti šauliams“. 4 Gegužės mėnesį šauliai suruošė ir parodė, spektaklį „Ponaitis“. Po to įvyko vakarėlis, kurio metu grojo Sedos dūdų orkestras. Birželio mėnesį, dalyvaujant rinktinės vadui, vyko šaudymo varžybos į „žieduotus taikinius“. Buvo šaudoma iš 150 m. atstumo. Kiekvienas varžybų dalyvis gavo po penkis šovinius. Geriausiai varžybose pasirodę, rinktinės vado, buvo apdovanoti pagyrimo lapais. Po varžybų rinktinės vadas būrio šauliams aiškino apie granatos veikimo principus ir veiksmus su granata.

Ėjo metai. Po truputį gausėjo būrio narių gretos. Dažnokai keitėsi būrio vadovybė. 1931 m. būrys vėl išsirinko naują valdžią. Būrio vadu tapo Pikelių policijos viršininkas Kirklys. Valdybos pirmininku, mokytojas P.Savickas, iždininku - pašto tarnautojas Toliušis, sekretoriumi – Jonušas. Rugpjūčio 15 d. naujoji valdyba suruošė „sporto gegužinę“. Į renginį pamiškėje įrengtoje aikštelėje susirinko daug žmonių. Visiems buvo įdomu pažiūrėti, pirmą kartą miestelyje suruoštų sportinių žaidimų. Buvo suruoštos bėgikų, šuolininkų varžybos, dviratininkų lenktynės. Po to vyko „komiškas sportas“. Nugalėtojams įteikti prizai, todėl atsirado daug norinčių dalyvauti varžybose. Pagrindinius tris prizus laimėjo šauliai Žuta, Varkalis ir Petkevičius. Pasibaigus varžyboms prasidėjo gegužinė. Iš renginio gautas pelnas, penkiasdešimt litų, buvo paskirtas miestelyje statomam Nepriklausomybės paminklui užbaigti.

1933 m. liepos mėnesį Pikelių, Mažeikių ir Lūšės šauliai, vadovaujami rinktinės vado J.Mažylio, treniravosi koviniais šautuvais. Prieš rikiuotę, rinktinės vadas, kuopos vadui, atsargos jaunesniajam leitenantui A.Jusiui įteikė Šaulių Žvaigždę. 5

1935 m. vasario mėnesį būrio susirinkimas prasidėjo atsistojimu pagerbiant Estijos piliečius žuvusius už šios valstybės laisvę. Valdybos pirmininkas P.Savickas perskaitė pranešimą apie Lietuvos ir Estijos valstybių bendradarbiavimą. Po to rinktinės vadas skaitė paskaitą apie priešcheminę gynybą.

1937 m. gegužės 23 d. Pikeliuose buvo iškilmingai paminėta kariuomenės ir visuomenės diena. Iš pat ryto į Pikelius rinkosi apylinkių šauliai, bei Lūšės ir Juodeikių skyrių jaunalietuviai. Visos organizacijos dalyvavo pamaldose. Miestelio aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo įvyko šventinis minėjimas ir paradas. Šventinį paradą priėmė generolas E.Adamkavičius ir svečiai iš apskrities centro. 10 val. aikštėje vyko sportinės varžybos. Iš septynių sporto šakų tris laimėjo Pikelių jaunalietuviai, o keturias vietas – Lūšės būrio šaulys Erli(e)ckas. Nugalėtojams įteiktos dovanos. 6

[[Kategorija: Visuomeninės organizacijos]]

[[Kategorija: Pikeliai]]