809
pakeitimai
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Genys Pranas į Pranas Genys: Vardas->Pavardė) |
|||
(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''GENYS PRANAS''' (g. 1902- | [[Vaizdas:Genys Pranas.MKE.jpg|thumb|right|230px|Pranas Genys]] | ||
'''GENYS PRANAS''' (g. 1902-02-19 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas. | |||
1924 | Porą metų namuose mokėsi skaityti ir rašyti. 1910-1914 m. mokėsi Telšių rusų liaudies mokykloje, kurią baigė. 1914-1917 m. dirbo tėvo ūkyje. 1918 m. sausio 21 d. įstojo į Telšiuose įsikūrusios gimnazijos antrą klasę; mokyklą baigė 1924-06-23. Baigęs Telšių gimnaziją, 1924-09-01 - 1925-12-31 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją ir dailyraštį, nuo 1926-01-01 dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą: „Lietuva", „Tautos vairas", „Ateitis", „Viltis", „Giedra" ir kt. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje. | ||
Išleido eilėraščių | Išleido eilėraščių rinkinius: „Džiūgo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.). | ||
1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]]. | 1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]]. Buvo prof. K. Būgos lietuvių kalbos žodyno bendradarbis. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
<small> | <small> | ||
* Julius Norkevičius. Širdis kaip | * Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21. | ||
* Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 57, l. 75-92. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Biografijos]] | [[Kategorija: Biografijos]] |