19 701
pakeitimas
Birutės gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Susiformavo apie 1922 m. Tuo metu tai buvo viena iš turgavietę ribojančių gatvių. Iki šių dienų liko nepakeistas gatvės pavadinimas. Birutės gatvėje daug individualių gyvenamųjų namų. Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje ir vėliau gyveno daug Mažeikių miesto šviesuomenės: matematikos mokytojai Emalda Nagiuvienė, Petras Savickas, muzikos mokytoja Valerija Dapšienė, gydytoja Valtaitė. Tarpukario metais Nr. 6 besiribojusiam su [[Turgaus aikštė|turgaus aikšte]] Alfonsas Čijunskas buvo įkūręs vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvę. Nr. 7 name gyveno advokatas Alfonsas Jakubėnas, 14-ajame name buvo M. Itmano duonos ir kitų kepinių kepykla, 24-ajame name - privatus gydytojo Ovsejaus Krongoldo kabinetas. Pokario metais 48-ajame name gyveno gatvės seniūnė Stefanija Kazakauskienė, kurios pastangomis įvestas vandentiekis. 59-ajame name gyvena garsaus lenktynininko Vytauto Knitos šeima. | Susiformavo apie 1922 m. Tuo metu tai buvo viena iš turgavietę ribojančių gatvių. Iki šių dienų liko nepakeistas gatvės pavadinimas. Birutės gatvėje daug individualių gyvenamųjų namų. Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje ir vėliau gyveno daug Mažeikių miesto šviesuomenės: matematikos mokytojai Emalda Nagiuvienė, Petras Savickas, muzikos mokytoja Valerija Dapšienė, gydytoja Valtaitė. Tarpukario metais Nr. 6 besiribojusiam su [[Turgaus aikštė|turgaus aikšte]] Alfonsas Čijunskas buvo įkūręs vaisvandenių ir gazuoto vandens dirbtuvę. Nr. 7 name gyveno advokatas Alfonsas Jakubėnas, 14-ajame name buvo M. Itmano duonos ir kitų kepinių kepykla, 24-ajame name - privatus gydytojo Ovsejaus Krongoldo kabinetas. Pokario metais 48-ajame name gyveno gatvės seniūnė Stefanija Kazakauskienė, kurios pastangomis įvestas vandentiekis. 59-ajame name gyvena garsaus lenktynininko Vytauto Knitos šeima. | ||
Birutės gatvėje buvo kultūrinių objektų bei visuomeninių įstaigų. Pirmasis [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninės]] įkūrėjas [[Burba Vladas|Vladas Burba]] XX amžiaus pradžioje ligonius priiminėjo sename, nebeišlikusiame pastate Birutės gatvėje, kur dabar yra ligoninės priėmimo skyrius. 8-ajame name buvo Autoinspekcija, čia tarpukaryje buvo arbatinė, kurioje kepė riestainius ir jais prekiavo, 28-ajame - veikė miesto biblioteka. Minėtas 8 numeriu pažymėtas namas priklausė Juozui Varnui, kuris jo pirmame aukšte atidarė | Birutės gatvėje buvo kultūrinių objektų bei visuomeninių įstaigų. Pirmasis [[Mažeikių ligoninė|Mažeikių ligoninės]] įkūrėjas [[Burba Vladas|Vladas Burba]] XX amžiaus pradžioje ligonius priiminėjo sename, nebeišlikusiame pastate Birutės gatvėje, kur dabar yra ligoninės priėmimo skyrius. 8-ajame name buvo Autoinspekcija, čia tarpukaryje buvo arbatinė, kurioje kepė riestainius ir jais prekiavo, 28-ajame - veikė miesto biblioteka. Minėtas 8 numeriu pažymėtas namas priklausė Juozui Varnui, kuris jo pirmame aukšte atidarė restoraną. Šimto kvadartinių metrų plote buvo keli kambariai, kuriuose išsiteko ir bufetas (užkandinė). Antrame aukšte veikė Varnų šeimai priklausęs saldainių fabrikas, o kieme nedideliame namelyje yra buvo kepyklėlė<ref>Bernarda Plastinina. Tarpukario Laižuvos gatvė buvo prestižinė // Santarvė. - 2010. - Spalio 23. - Nr. 120. - P. 10, 13.</ref>. Juozas Varnas iš žydo, kuris gyveno už kelių namų ir turėjo saldinių fabriką „Venta", kuris subankrutavo, o jo savininkė iš didelio silevarto gyvenimą baigė savižudybe - nuskendo kiemo šulinyje, nusipirko saldinių fabriko įrengimus ir sumontavęs antrajame savo namo aukšte, atidarė saldainių fabriką, kurį pavadino „Mirga". Jame dirbo aštuonios moterys. Buvo gaminama apie dešimties pavadinimų saldainiai: ledinukai „Monpansje", „Karvutės", šokoladiniai „Panelių piršteliai" su konjako įdaru, irisai, mėtiniai saldainiai ir kt., kuriuos išvežiodavo į Tirkšlių, Sedos, Viekšnių, Židikų parduotuves. Iš pradžių fabriko produkcija į parduotuves būdavo pristatoma arkliu, o vėliau iš Alaus bravoro savininkų brolių Šadauskų nusipirkta mašina <ref>Bernarda Plastinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Spal. 31. - Nr. 123. - P. 10.</ref>. | ||
== Kankinių kryžius == | == Kankinių kryžius == | ||