19 703
pakeitimai
Laižuvos gatvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Gatvė dabar
| (nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe tarpukariu namą buvo pasistatęs pirmasis Mažeikių burmistras [[Pračkauskas Feliksas|Feliksas Pračkauskas]] (dabar tame name įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta"). XX a. 3 deš. šiame name buvo nuomojamos patalpos [[Mažeikių pradžios mokykla|Mažeikių pradžios mokyklai]]. Ją lankė būsimasis Mažeikių fotografas [[Bužokas Kostas|Kostas Bužokas]]. Mokyklos vedėjas buvo Mažeikių muziejaus įkūrėjas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas.]] Šiose patalpose buvo ir asmeninis S. Ličkūno muziejėlis. Priešingame Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe prieš pat karą buvo pastatyta miesto rotušė. Pastatas atiduotas 1940 m. vasario 16 d. Jo pirmame aukšte įsikūrė gaisrinė, o antrame - Mažeikių miesto savivaldybė. | Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe tarpukariu namą buvo pasistatęs pirmasis Mažeikių burmistras [[Pračkauskas Feliksas|Feliksas Pračkauskas]] (dabar tame name įsikūrusi indų parduotuvė „Vismanta"). XX a. 3 deš. šiame name buvo nuomojamos patalpos [[Mažeikių pradžios mokykla|Mažeikių pradžios mokyklai]]. Ją lankė būsimasis Mažeikių fotografas [[Bužokas Kostas|Kostas Bužokas]]. Mokyklos vedėjas buvo Mažeikių muziejaus įkūrėjas [[Ličkūnas Stasys|Stasys Ličkūnas.]] Šiose patalpose buvo ir asmeninis S. Ličkūno muziejėlis. Priešingame Laižuvos ir Laisvės gatvių kampe prieš pat karą buvo pastatyta miesto rotušė. Pastatas atiduotas 1940 m. vasario 16 d. Jo pirmame aukšte įsikūrė gaisrinė, o antrame - Mažeikių miesto savivaldybė. | ||
1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas. | 1922 m. iš [[Stoties gatvė|Stoties gatvės]] turgus perkeltas į [[Turgaus aikštė|turgaus aikštę]] Laižuvos gatvėje. Turgaus aikštės nebeliko, kai 1961 metais buvo pastatyta Mažeikių mokykla-internatas, o greta įrengtas sporto stadionas. Šiaurinėje turgaus teritorijos dalyje liko aikštė, kuri sovietmečiu buvo pavadinta Tarybų aikšte. Joje buvo pastatytas paminklinis akmuo su užrašu, kad jis skirtas tarybiniams kariams išvaduotojams. Sovietmečiu prie šios aikštės vykdavo gegužės 1-osios, Spalio švenčių demonstracijos ir mitingai. Prieš kiekvieną šventę iš Komunalinių įmonių kombinato sandėlių būdavo atvežami ir palei gatvęsumontuojama laikina tribūna. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę aikštė pavadinta [[Nepriklausomybės aikštė|Nepriklausomybės vardu]]. Akmuo pašalintas , o vietoj jo pastatytas kaltas paminklinis kryžius (autorius [[Stankus Algirdas|Algirdas Stankus]] žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti). Kai buvo statomas Mažeikių mokyklos internato pastatas, pietinė jo dalis atsidūrė ant sunykusių stačiatikių kapų, kurie buvo šalia 1894 metais pastatytos [[Mažeikių cerkvė|stačiatikių cerkvės]], vėliau reorganizuotos į mokinių bažnytėlę, kuri stovėjo dar ir šeštame dešimtmetyje. | ||
Laižuvos gatvėje gyveno nemažai prekybininkų, kai kurie turėjo parduotuvių net pačioje turgavietėje. Tarp pastarųjų buvo Adomas Janulis (J. Basanavičiaus g. 1), kurio parduotuvėje buvo prekiaujama metalo dirbiniais ir indais. Įvairia prekyba turgavietėje vertėsi ir Pranas Gricius. Laižuvos g. 19 savo parduotuvę turėjo prekybininkas Jonas Juozaponis. | Laižuvos gatvėje gyveno nemažai prekybininkų, kai kurie turėjo parduotuvių net pačioje turgavietėje. Tarp pastarųjų buvo Adomas Janulis (J. Basanavičiaus g. 1), kurio parduotuvėje buvo prekiaujama metalo dirbiniais ir indais. Įvairia prekyba turgavietėje vertėsi ir Pranas Gricius. Laižuvos g. 19 savo parduotuvę turėjo prekybininkas Jonas Juozaponis. | ||
| 21 eilutė: | 21 eilutė: | ||
Tarpukariu Laižuvos gatvėje gyveno siuvėjas Goldas, kuris 1940 m. išvyko į Kauną. Turgavietėje kolonialine (atvežtinių prekių) prekyba vertėsi Kaganas Faifelis. Jis verslu užsiėmė nuo 1926 metų. Prekiavo vienas pats. 1931-1939 metų duomenimis, turėto turto vertė - 45 tūkst. litų, iš to skaičiaus nekilnojamojo - 35 tūkst. litų; metinė apyvarta - 40 tūkst. Lt. | Tarpukariu Laižuvos gatvėje gyveno siuvėjas Goldas, kuris 1940 m. išvyko į Kauną. Turgavietėje kolonialine (atvežtinių prekių) prekyba vertėsi Kaganas Faifelis. Jis verslu užsiėmė nuo 1926 metų. Prekiavo vienas pats. 1931-1939 metų duomenimis, turėto turto vertė - 45 tūkst. litų, iš to skaičiaus nekilnojamojo - 35 tūkst. litų; metinė apyvarta - 40 tūkst. Lt. | ||
Laižuvos ir Birutės gatvių kampe (Birutės g. 8, sovietmečiu čia buvo autoinspekcija) veikė Juozo Varno traktierius. Šio namo antrame aukšte buvo Varnų šeimai priklausęs saldainių fabrikas. Šiek tiek vėliau nei Juozo Varno, Klaipėdos ir Laižuvos gatvių kampe atidarytas Jono Vilko restoranas. Šiandien šio pastato nebėra. Trečiasis restoranas Laižuvos gatvėje priklausė Jonui Kiaušui (dabar čia yra vaistinė). Šis raudonų plytų namas iki šiol bent iš išorės išlaikė savo buvusią išvaizdą. Jis yra beveik priešais darbartinės Savivaldybės pastatą. | |||
== Gatvė dabar == | == Gatvė dabar == | ||
Po karo Laižuvos gatvėje buvo įrengtos patalpos veterinarinei vaistinei, kuri priklausė Šiaulių zonos zoovettiekimui. Joje vedėja dirbo Bernarda Beinoravičiūtė-Lizdenienė, sanitarė ir valytoja Valė Antanavičiūtė. Ši vaistinė aptarnavo kolūkius ir tarybinius ūkius. Atvažiuodavo pirkėjų ne tik iš viso Mažeikių rajono, bet ir iš Viekšnių, papilės, Akmenės, Skuodo. Čia buvo galima įsigyti ir veterinarinių instrumentų, įvairių vakcinų. B. Lizdenienė vaistinės vedėja buvo apie dešimt metų, po to ji liko čia dirbti farmacininke, kol sulaukė ir pensijos, o vedėja buvo paskirta Valentina Andrijauskienė <ref>Bernarda Plastinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Lapkr. 7. - Nr. 126. - P. 12.</ref>. | |||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
[[Kategorija: Gatvės]] | [[Kategorija: Gatvės]] | ||