Juodeikėliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
289 pridėti baitai ,  22:39, 11 lapkričio 2012
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
24 eilutė: 24 eilutė:
== Istorija ==
== Istorija ==


Nuo 1949 m. kaime, pulkininko Antano Vanago name, buvo pradinė mokykla (vietovė vad. Vanagiškė), kuri vėliau uždaryta (dabar mokyklos pastatas sudegęs). Namas buvo medinis, dviejų aukštų. Pirmame aukšte visos keturios klasės buvo viename kambaryje, šalia gyveno mokytoja. Tame pačiame name dar gyveno Stonkų ir Erleckių šeimos, o antrame aukšte dviejuose kambariuose - Kryževičiūtė. Pirmasis mokytojas - Antanas Sriuba. Jis mokė tik vienerius metus. 1950 m. rudenį iš Šiaulių atvyko Leonora Balčiūtė-Želvienė. 1953-1956 m. mokykloje dirbo Eugenija Stankevičiūtė. Nuo 1956 m. rudens iki mokyklos uždarymo Juodeikėlių mokykla buvo savarankiška mokykla (iki tol ji buvo Pikelių mokyklos komplektas). 1956-1967 mokytoja dirbo Birutė Dargienė, 1967-1969 m. - Danelija Elena Pundziutė-Skerienė. 1969 m. dėl mažo mokinių skaičiaus (beliko 7-8) mokykla uždaryta.<ref>I. Atkočaitienė. Pikelių mokyklos istorija. - Mažeikiai, 1998. - P. 139.</ref>.
Nuo 1949 m. kaime, pulkininko Antano Vanago name, buvo pradinė mokykla (vietovė vad. Vanagiškė), kuri vėliau uždaryta (dabar mokyklos pastatas sudegęs). Namas buvo medinis, dviejų aukštų. Pirmame aukšte visos keturios klasės buvo viename kambaryje, šalia gyveno mokytoja. Tame pačiame name dar gyveno Stonkų ir Erleckių šeimos, o antrame aukšte dviejuose kambariuose - Kryževičiūtė. Pirmasis mokytojas - Antanas Sriuba. Jis mokė tik vienerius metus. 1950 m. rudenį iš Šiaulių atvyko Leonora Balčiūtė-Želvienė. 1953-1956 m. mokykloje dirbo Eugenija Stankevičiūtė. Nuo 1956 m. rudens iki mokyklos uždarymo Juodeikėlių mokykla buvo savarankiška mokykla (iki tol ji buvo Pikelių mokyklos komplektas). 1956-1967 mokytoja dirbo Birutė Dargienė, 1967-1969 m. - Danelija Elena Pundziutė-Skerienė. Mokykloje valytoja dirbo Jakutinienė-Girdvainienė, kuri malkomis kūreno ir mokyklos pečius. Apie 1955 m. mokėsi 20, 1967 m. - 13 mokinių, buvo I-III klasės. 1969 m. dėl mažo mokinių skaičiaus (beliko 7-8) mokykla uždaryta.<ref>I. Atkočaitienė. Pikelių mokyklos istorija. - Mažeikiai, 1998. - P. 139.</ref>. Apie 1970 m. mokyklos pastate buvo įsikūrusi kolūkio brigada. Tame name dar gyveno Gendrutis Lenkauskas ir Albinas Inta.


1999 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas (vad. B. Dakanis) spejamo kapinyno, buvusio šalia kaimo kapinių, išlikusiame pakraštyje ištyrė 58,5 m² plotą. Kapų nerasta. Spėjamas kapinynas sunaikintas kasant smėlį <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 405.</ref>.  
1999 m. Kultūros vertybių apsaugos departamentas (vad. B. Dakanis) spejamo kapinyno, buvusio šalia kaimo kapinių, išlikusiame pakraštyje ištyrė 58,5 m² plotą. Kapų nerasta. Spėjamas kapinynas sunaikintas kasant smėlį <ref>Archeologinių paminklų tyrinėjimas Lietuvoje 1999 metais // Lietuvos istorijos metraštis 1999 m. - Vilnius, 2000. - P. 405.</ref>.  


Tarpukaryje stabus ūkis buvo seserų Uršulės ir Domicelės Ložaičių, visame kaime pagarsėjęs stalius buvo Bronislovas Gurauskas, muzikantas Vaizgėla, pirtis turėjo Edurdas Pocevičius ir Ercupas. Didžiausias politikas buvo Adomas Šiaulys, nors jis skaityti ir nemokėjo. Vienintelis visame kaime radijo aparatą turėjo Aleksas Ročys, gerai mokėjęs rusų kalbą<ref>A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr.66. - P.3.</ref>.
Tarpukaryje stambus ūkis buvo seserų Uršulės ir Domicelės Ložaičių, visame kaime pagarsėjęs stalius buvo Bronislovas Gurauskas, muzikantas Vaizgėla, pirtis turėjo Edurdas Pocevičius ir Ercupas. Didžiausias politikas buvo Adomas Šiaulys, nors jis skaityti ir nemokėjo. Vienintelis visame kaime radijo aparatą turėjo Aleksas Ročys, gerai mokėjęs rusų kalbą<ref>A. Ercupas. Žydėk vasarom, tėviške // Pergalės vėliava. - 1980. - Birželio 5. - Nr.66. - P.3.</ref>.


Ūkininkai Rūta ir Rimvydas Neimantai turi nemažą galvijų fermą (112 galvijų, 2010 m.), 150 ha žemės, įstoję į kooperatyvą „Pienas LT". Birutės Fenskienės sodyboje pastatytas medinis kryžius su Nukryžiuotoju <ref>Vytautas Malūkas. Darbštūs Juodeikėlių kaimo žmonės padeda vieni kitiems // Santarvė. - 2010. - Liepos 3. - Nr. 73. - P. 3, 8.</ref>.
Ūkininkai Rūta ir Rimvydas Neimantai turi nemažą galvijų fermą (112 galvijų, 2010 m.), 150 ha žemės, įstoję į kooperatyvą „Pienas LT". Birutės Fenskienės sodyboje pastatytas medinis kryžius su Nukryžiuotoju <ref>Vytautas Malūkas. Darbštūs Juodeikėlių kaimo žmonės padeda vieni kitiems // Santarvė. - 2010. - Liepos 3. - Nr. 73. - P. 3, 8.</ref>.

Naršymo meniu