Žiedmusės: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

8 eilutė:

'''ŽIEDMUSĖS''' (''Syrphidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.

~~Stambokos~~ arba ~~vidutinio dydžio musės~~, ~~kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės dažnai~~ panašios į vapsvas~~, bites~~ ir kamanes (mimikrija). Patinų akys ~~gana stambios ir~~ viršugalvyje susiglaudžia. ~~Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles~~, ~~žalios~~, ~~gelsvos ar~~ rausvos spalvos ar bespalvės, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių skruzdėlynuose, bičių, bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – [[serbentine žiedmuse]] (''Syrphus ribesii'') – amarų naikintojas.

Nedidelės arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Plėviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla įsilieja i radialinę. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia.

Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos.

~~Pasaulyje yra apie 6000 rūšių~~, ~~iš jų 500 aptinkama Europoje~~, ~~Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių~~.

Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė).

~~ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima.~~

Nedidelės arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Plėviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla įsilieja i radialinę. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia.

Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos. Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė).

Musės aptinkamos ant augalų žiedų, tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedų. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentinė žiedmusė (Syrphus ribesii) – amarų naikintojas.

~~Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rūšių.~~

~~Mažeikių rajono žiedmusės~~

~~Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių.~~

Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių.

== Mažeikių rajono žiedmusės ==

25 eilutė:

21 eilutė:

* ''Eristalis arbustorum'' [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-928]

* ''Leucozona lucorum'' [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-837]

* ''Ferdinandea cuprea'' [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-5075]

Vaizdas:Epistrophe melanostoma.MKE.2008-05-15.jpg|''Epistrophe melanostoma''

44 eilutė:

41 eilutė:

Vaizdas:Chrysotoxum bicinctum.RimvydoKindurio.110618.jpg|''Chrysotoxum bicinctum''

Vaizdas:Spilomyia diophthalma.RimvydoKindurio.110716.jpg|''Spilomyia diophthalma''

Vaizdas:Leucozona lucorum.MKE.2012-05-26.jpg|''Leucozona lucorum''

</gallery>

== Nuorodos ==

@@ 8 eilutė: / 8 eilutė: @@
 '''ŽIEDMUSĖS''' (''Syrphidae'') - [[dvisparniai|dvisparnių]] (''Diptera'') šeima.
-Stambokos arba vidutinio dydžio musės, kurių pilvelis dažnai išmargintas skersiniais geltonais ir juodais dryžiais. Iš išorės žiedmusės dažnai panašios į vapsvas, bites ir kamanes (mimikrija). Patinų akys gana stambios ir viršugalvyje susiglaudžia. Kiaušinėliai balti. Lervos panašios į mažytes dėles, žalios, gelsvos ar rausvos spalvos ar bespalvės, gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), ir kitu maistu. Yra taip pat rūšių, gyvenančių skruzdėlynuose, bičių, bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė). Suaugusios žiedmusės aptinkamos ant augalų žiedų, nes maitinasi nektaru tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedu. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – [[serbentine žiedmuse]] (''Syrphus ribesii'') – amarų naikintojas.
+Nedidelės arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Plėviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla įsilieja i radialinę. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia.
+Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos.
-Pasaulyje yra apie 6000 rūšių, iš jų 500 aptinkama Europoje, Lietuvoje – apie 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 120-250 rūšių.
+Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė).
-ŽIEDMUSĖS (Syrphidae) - dvisparnių (Diptera) šeima.
-Nedidelės arba gana stambios, panašios į vapsvas ir kamanes (mimikrija), rečiau visiškai juodos, pilvelio nedengia šereliai. Plėviškos kaliptros redukuotos. Antenos šerelis plikas, rečiau plunksniškas. Medialinė gysla įsilieja i radialinę. Patinų akys viršugalvyje susiglaudžia.
-Atvirai gyvenančios lervos buna spalvotos (žalsvos, gelsvos, rausvos), slaptos balsvos. Gyvena ant augalų tarp amarų kolonijų (entomofagai), bendruomeninių vabzdžių lizduose (parazitai), vandenyje, augalų liekanose, ištižusiuose grybuose (saprofagai) arba mėšle (kaprofagai); kai kurios rūšys kenkia augalams (svogūninė žiedmusė, gumburiuotoji žiedmusė).
 Musės aptinkamos ant augalų žiedų, tačiau ne visos rušys maitinasi nuo žiedų. Gana vikriai skraido. Geriausiai žinomas atstovas – serbentinė žiedmusė (Syrphus ribesii) – amarų naikintojas.
-Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rūšių.
-Mažeikių rajono žiedmusės
-Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių.
+Pasaulyje yra apie 6000 rūšių. Lietuvoje – 300–350 rūšių. Mažeikių rajone turėtų būti apie 250 rūšių.
 == Mažeikių rajono žiedmusės ==
@@ 25 eilutė: / 21 eilutė: @@
 * ''Eristalis arbustorum'' [http://www.birdpix.lt/macro/displayimage.php?pos=-928]
 * ''Leucozona lucorum'' [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-837]
+*  ''Ferdinandea cuprea'' [http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/coppermine_menu/displayimage.php?pos=-5075]
 <gallery>
 Vaizdas:Epistrophe melanostoma.MKE.2008-05-15.jpg|''Epistrophe melanostoma''
@@ 44 eilutė: / 41 eilutė: @@
 Vaizdas:Chrysotoxum bicinctum.RimvydoKindurio.110618.jpg|''Chrysotoxum bicinctum''
 Vaizdas:Spilomyia diophthalma.RimvydoKindurio.110716.jpg|''Spilomyia diophthalma''
+Vaizdas:Leucozona lucorum.MKE.2012-05-26.jpg|''Leucozona lucorum''
 </gallery>
 == Nuorodos ==