19 696
pakeitimai
Antanas Vienažindys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Gyvenimas Laižuvoje
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius. | Aukos bažnyčios statybai buvo renkamos slapta dar negavus leidimo. Belaukiant leidimo buvo privežta akmenų, medienos, išdegtos plytos. Šventovės projekto autorius inžinierius Kryžanauskas iš Mintaujos. 1890-01-06 iškilmingai pašventinti būsimos bažnyčios pamatai. Statybai vadovavo latvis Pranciškus Tromdachas iš Kuršo, darbai vyko sparčiai. Jau 1890 m. rudenį uždengtas bažnyčiai čerpių stogas. Tuo metu sušlubavo klebono sveikata. Jis vyko į Varšuvą, kur gydytojai jam diagnozavo skrandžio vėžį. lankydamasis Varšuvoje A. Vienažindys nupirko didžiajam altoriui Stanislovo Budzinskio pieštą Švč. Trejybės paveikslą, 12 spalvotų vitražų, kurie buvo sumontuoti bažnyčios languose. Klebono sveikata vis silpo. Baigiamų įrengimo ir apdailos darbų nebegalėjo prižiūrėti. 1892-06-10 (22) dar ne visai įrengta Laižuvos naujoji bažnyčia pašventinta. Tačiau bažnyčios pašventinime A. Vienažindys nebegalėjo dalyvauti. Netikėtai per Šv. Mišias jis išropojo iš klebonijos. Žmonės jį atnešė į naująją šventovę ir klebonas paskutinį kartą prabylo į parapijiečius. | ||
Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai". | Per Antrąjį pasaulinį karą A. Vienažindžio kapas smarkiai įdubo, įlgą laiką žmonės jo beveik neprižiūrėjo. Mokytoja [[Ramanauskaitė Julija|Julija Ramanauskaitė]] 1957 m. užsakė metalinę tvorelę, taip pat naują antkapį, kuriuos padarė Mažeikiuose. Marmurinėje lentelėje iškalė A. Vienažindžio dainos žodžius: „Oigi gražus gražus tolimas dangus" ir poeto gyvenimo datas( mirties data nurodyta klaidingai: 1882, turi būti 1892). Anksčiau paminklas ir stulpeliai su grandinėmis buvo parūpinti poeto brolio, kuriuos statė ir Laižuvos bažnyčios zakristijonas [[Ramanauskas Juozapas|Juozapas Ramanauskas]] <ref> Jonas Laurinavičius. A. Vienažindžio zakristijonas // Gimtinė. - 1993. - Kovo 131. - Nr. 3. </ref>. Ant A. Vienažindžio kapo iškalti jo paties žodžiai: „Tas kuris pavargo /gyvendams ant svieto/ atilsis mielas ir brangus/ būtinai./ Maldausiu dievą,/ kad duot danguj vietą/ nes ten tik gali atilsėt/ amžinai". | ||
== Kūryba == | == Kūryba == | ||