19 696
pakeitimai
(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Berzanskis-Klausutis Jonas.jpg|thumb|right|200px|Jonas Beržanskis-Klausutus]] | |||
'''BERŽANSKIS JONAS, JONO''', '''Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis''' (g. 1862-08-25/09-06 [[Pluogai|Pluogų]] k. — m. 1936-07-12 Kaune), teisininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, vertėjas, knygnešių rėmėjas, knygnešys. | '''BERŽANSKIS JONAS, JONO''', '''Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis''' (g. 1862-08-25/09-06 [[Pluogai|Pluogų]] k. — m. 1936-07-12 Kaune), teisininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, vertėjas, knygnešių rėmėjas, knygnešys. | ||
1883 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1888 m. - Petrapilio universiteto matematikos fakultetą. Petrapilyje kartu su savo broliu [[Beržanskis Liudvikas, Jono|Liudviku]] leido hektografuotą lietuvišką laikraštėlį „Žinianešis”. Baigęs universitetą, išvyko į Varšuvą ir ten susirado tarnybą. Čia jis susipažino su V. Kudirka ir tapo vienu iš „Varpo” įkūrėjų bei aktyviausių bendradarbių. Pasirašydamas Dagio, j-b, Klausučio slapyvardžiais, jis 1889, 1890, 1892—1895 metais „Varpe” skelbė publikacijas svarbiais to meto visuomeniniais klausimais. 1892 m. jis dirbo Petrapilyje, 1893 m. — Krasnoufimske, vėliau — Ilukštoje, Lepelyje, Grivoje. Vėliau rečiau rašė į spaudą, pamažu nutolo ir nuo visuomeninio darbo, nes atsidėjo istoriniams tyrinėjimams. Jis daug laiko praleisdavo archyvuose, ieškodamas įrodymų, kad Pluogų Beržanskių giminė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys, o jų giminės pilna pavardė — Gediminas-Beržanskis-Klausutis. | Augo patriotiškai nusiteikusioje liet. šeimoje. 1883 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1888 m. - Petrapilio universiteto matematikos fakultetą. Mokydamasis Šiaulių g-joje buvo slaptos gimnazistų bibliotekėlės vedėjas. Petrapilyje kartu su savo broliu [[Beržanskis Liudvikas, Jono|Liudviku]] 1884-1885 m. leido hektografuotą lietuvišką laikraštėlį „Žinianešis”. Baigęs universitetą, išvyko į Varšuvą ir ten susirado tarnybą. Čia jis susipažino su V. Kudirka ir tapo vienu iš „Varpo” įkūrėjų bei aktyviausių bendradarbių. Pasirašydamas Dagio, j-b, Klausučio slapyvardžiais, jis 1889, 1890, 1892—1895 metais „Varpe” skelbė publikacijas svarbiais to meto visuomeniniais klausimais. 1892 m. jis dirbo Petrapilyje, 1893 m. — Krasnoufimske, vėliau — Ilukštoje, Lepelyje, Grivoje. Vėliau rečiau rašė į spaudą, pamažu nutolo ir nuo visuomeninio darbo, nes atsidėjo istoriniams tyrinėjimams. Jis daug laiko praleisdavo archyvuose, ieškodamas įrodymų, kad Pluogų Beržanskių giminė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys, o jų giminės pilna pavardė — Gediminas-Beržanskis-Klausutis. | ||
1905 m. gruodžio 4—6 dienomis Jonas Beržanskis aktyviai dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. | 1905 m. gruodžio 4—6 dienomis Jonas Beržanskis aktyviai dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. | ||
10 eilutė: | 11 eilutė: | ||
Dalyvavo kelių visuomeninių organizacijų veikloje: Lietuvos Atgimimo, Lietuvos bajorų ir Dainos draugijose. Buvo Šaulių sąjungos narys, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimo sumanytojas. | Dalyvavo kelių visuomeninių organizacijų veikloje: Lietuvos Atgimimo, Lietuvos bajorų ir Dainos draugijose. Buvo Šaulių sąjungos narys, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimo sumanytojas. | ||
Prie velionio kapo atsisveikinimo kalbas pasakė I-o Kauno V. Putvinskio šaulių būrio vadas kapitonas Lesnickas, Vytauto Didžiojo komiteto narys, inžinierius, šaulys A. Gradauskas, Bajorų valdybos narys kunigaikštis Mindaugas Masalskis. Grojo karo invalidų orkestras. | Kaip senovės lietuvių tikėjimo garbintojas, pageidavo, kad jo kūnas būtų sudegintas krematoriume. Jo valia įvykdyta. Prie velionio kapo atsisveikinimo kalbas pasakė I-o Kauno V. Putvinskio šaulių būrio vadas kapitonas Lesnickas, Vytauto Didžiojo komiteto narys, inžinierius, šaulys A. Gradauskas, Bajorų valdybos narys kunigaikštis Mindaugas Masalskis. Grojo karo invalidų orkestras. | ||
Lietuvos prezidentas Antanas Smetona už nuopelnus Lietuvai apdovanojo į pensiją išeinantį kunigaikštį Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį Gedimino ordino Tėvūno laipsniu. | Lietuvos prezidentas Antanas Smetona už nuopelnus Lietuvai apdovanojo į pensiją išeinantį kunigaikštį Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį Gedimino ordino Tėvūno laipsniu. | ||
18 eilutė: | 19 eilutė: | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
<small> | <small> | ||
* Dainauskas J. „Aušra“ ir jos gadynė // Lietuvių tautos praeitis. – Čikaga, 1983. - T. 1, kn. 1–4. - P. 687. | |||
* Mirė senovės lietuvių tikybos garbintojas // Ūkininko patarėjas. – 1936. - Liep. 16. - N. 29. | |||
* Sruogienė V. Knygų platinimo organizacijos ir knygnešiai // Kovos metai dėl savosios spaudos. – 1997. - P. 231–232. | |||
* Prėskienis B. Šiaulių krašto literatūros panorama. – Šiauliai, 2003. | |||
* Muturas A. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 122-123. ISBN 978-609-95019-0-1. | * Muturas A. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 122-123. ISBN 978-609-95019-0-1. | ||
* Beržanskis Jonas // Biržiška Vaclovas. Lietuvių rašytojų kalendorius. — Vilnius / Tiubingenas: Patria, [Be leidimo metų]. — 263 p. — P. 84, 200. | * Beržanskis Jonas // Biržiška Vaclovas. Lietuvių rašytojų kalendorius. — Vilnius / Tiubingenas: Patria, [Be leidimo metų]. — 263 p. — P. 84, 200. | ||
* M-us J. Gedimino ainiai ir senovės lietuvių dievai: Valanda pas šviesiausiąjį kunigaikštį Joną Gediminą Beržanskį Klausutį // Sekmadienis. — [Be leidimo metų]. — Nr. 18 (322). — Žinias aprašui pateikė Jono Beržanskio duktė Minvydė Gediminaitė. | * M-us J. Gedimino ainiai ir senovės lietuvių dievai: Valanda pas šviesiausiąjį kunigaikštį Joną Gediminą Beržanskį Klausutį // Sekmadienis. — [Be leidimo metų]. — Nr. 18 (322). — Žinias aprašui pateikė Jono Beržanskio duktė Minvydė Gediminaitė. | ||
* Volteris E. Jono Gedimino-Beržanskio-Klausučio 50 metų lietuviško darbo sukaktuvės. (Žiupsnis atsiminimų) // Iliustruotoji Lietuva. — 1927. — Nr. 36 (89). | * Volteris E. Jono Gedimino-Beržanskio-Klausučio 50 metų lietuviško darbo sukaktuvės. (Žiupsnis atsiminimų) // Iliustruotoji Lietuva. — 1927. — Nr. 36 (89). - P. 292-293. | ||
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. II. - P. 442. | * Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1954. - T. II. - P. 442. | ||
* Normantas Juozas. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino palikuonys Žemaitijoje // Žemaičių žemė. — 2001. — Nr. 1 (30), 4 (33). | * Normantas Juozas. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino palikuonys Žemaitijoje // Žemaičių žemė. — 2001. — Nr. 1 (30), 4 (33). | ||
* Merkys V. Draudžiamosios lietuviškos spaudos kelias 1864 – 1904. – V., 1994. – P. 59. | |||
</small> | </small> | ||