Raudonosios durpynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta to paties naudotojo)

11 eilutė:

Durpynas eksploatuojamas nuo 1972 metų. Anksčiau priklausė Telšių durpių įmonei. Nuo 1965 m. vyko projektavimo darbai, išmatuotas durpių klodų gylis, kuris siekė 8 metrus. Nuo 1966 kasamos durpės. 1985 Kuršėnų durpių įmonė pagamino 23200 t durpių. Iki 1986 iškasta 17 proc. durpių išteklių (87 ha).

Raudonoji pelkė susiformavo prieš 8 tūkstančius metų.

Raudonoji pelkė susiformavo prieš 8 tūkstančius metų. 2003 m. durpyne kilo didžiulis gaisras, kuris buvo išplitęs apie 200 ha teritorijoje.

== Etimologija ==

Pavadinimas kildinamas iš savitos spalvos. Į šiaurės vakarus nuo Renavo miestelio yra Raudonoji pelkė. Raudonąja ji vadinama todėl, kad seniau toje vietoje buvęs ežeras. Kai saulė imdavo leistis vakarop, vanduo atrodydavo labai raudonas. Todėl ir pavadino Raudonąja pelke. Metai po metų ežeras ako, kol visai užžėlė ir liko durpynas. Iš Raudonosios pelkės išteka Kvistė. Seniau buvusios čia derlingos pievos, bet visada apsemtos. Ir štai kažkuriam dingtelėjo mintis, kad vandenį galėtų nuleisti pakalnėn. Vasarą, kai vanduo šiek tiek atslūgo, iškasė maždaug dviejų kilometrų griovį. Žiema tada pasitaikė labai šalta ir ilga. Prisnigę daug sniego. Bet vieną dieną staiga atšilę. Patvino Raudonoji pelkė ir išsiliejęs vanduo pasiekė iškastą griovį. Taip vanduo graužesi toliau į šiaurę, ir pasidarė upė. (Papasakojo A. Mitkus, g. 1895 m., gyv. Židikų apyl. Šilių k. Užrašė Albinas Uba).

Pavadinimas kildinamas iš savitos spalvos. Raudonąja pelke pavadino todėl, kad anksčiau buvo tenai kasamos durpės, kurios buvo rausvos spalvos. (Papasakojo Ignas Mažrimas, g. 1928 m., gyv. Židikų apyl. Tvaskučių k. Užrašė Rima Mažrimaitė).

Į šiaurės vakarus nuo Renavo miestelio yra Raudonoji pelkė. Raudonąja ji vadinama todėl, kad seniau toje vietoje buvęs ežeras. Kai saulė imdavo leistis vakarop, vanduo atrodydavo labai raudonas. Todėl ir pavadino Raudonąja pelke. Metai po metų ežeras ako, kol visai užžėlė ir liko durpynas. Iš Raudonosios pelkės išteka Kvistė. Seniau buvusios čia derlingos pievos, bet visada apsemtos. Ir štai kažkuriam dingtelėjo mintis, kad vandenį galėtų nuleisti pakalnėn. Vasarą, kai vanduo šiek tiek atslūgo, iškasė maždaug dviejų kilometrų griovį. Žiema tada pasitaikė labai šalta ir ilga. Prisnigę daug sniego. Bet vieną dieną staiga atšilę. Patvino Raudonoji pelkė ir išsiliejęs vanduo pasiekė iškastą griovį. Taip vanduo graužesi toliau į šiaurę, ir pasidarė upė. (Papasakojo A. Mitkus, g. 1895 m., gyv. Židikų apyl. Šilių k. Užrašė Albinas Uba).

== Šaltiniai ==

20 eilutė:

22 eilutė:

* Regina Ališauskaitė. Raudonoji pelkė // Būdas žemaičių. 2003. - rugpj. 27. - Nr. 100. - P. 7 - 8.

* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. 3. - P. 516.

* Vidas Stankus. Karšti orai kelia pavojų miškams ir durpynams // Santarvė. - 2011. - Birželio 11. - Nr. 66. - P. 2.

</small>

[[Kategorija: Durpynai]]

[[Kategorija: Verslas]]

@@ 11 eilutė: / 11 eilutė: @@
 Durpynas eksploatuojamas nuo 1972 metų. Anksčiau priklausė Telšių durpių įmonei. Nuo 1965 m. vyko projektavimo darbai, išmatuotas durpių klodų gylis, kuris siekė 8 metrus. Nuo 1966 kasamos durpės. 1985 Kuršėnų durpių įmonė pagamino 23200 t durpių. Iki 1986 iškasta 17 proc. durpių išteklių (87 ha).
-Raudonoji pelkė susiformavo prieš 8 tūkstančius metų.
+Raudonoji pelkė susiformavo prieš 8 tūkstančius metų. 2003 m. durpyne kilo didžiulis gaisras, kuris buvo išplitęs apie 200 ha teritorijoje.
 == Etimologija ==
-Pavadinimas kildinamas iš savitos spalvos. Į šiaurės vakarus nuo Renavo miestelio yra Raudonoji pelkė. Raudonąja ji vadinama todėl, kad seniau toje vietoje buvęs ežeras. Kai saulė imdavo leistis vakarop, vanduo atrodydavo labai raudonas. Todėl ir pavadino Raudonąja pelke. Metai po metų ežeras ako, kol visai užžėlė ir liko durpynas. Iš Raudonosios pelkės išteka Kvistė. Seniau buvusios čia derlingos pievos, bet visada apsemtos. Ir štai kažkuriam dingtelėjo mintis, kad vandenį galėtų nuleisti pakalnėn. Vasarą, kai vanduo šiek tiek atslūgo, iškasė maždaug dviejų kilometrų griovį. Žiema tada pasitaikė labai šalta ir ilga. Prisnigę daug sniego. Bet vieną dieną staiga atšilę. Patvino Raudonoji pelkė ir išsiliejęs vanduo pasiekė iškastą griovį. Taip vanduo graužesi toliau į šiaurę, ir pasidarė upė. (Papasakojo A. Mitkus, g. 1895 m., gyv. Židikų apyl. Šilių k. Užrašė Albinas Uba).
+Pavadinimas kildinamas iš savitos spalvos. Raudonąja pelke pavadino todėl, kad anksčiau buvo tenai kasamos durpės, kurios buvo rausvos spalvos. (Papasakojo Ignas Mažrimas, g. 1928 m., gyv. Židikų apyl. Tvaskučių k. Užrašė Rima Mažrimaitė).
+Į šiaurės vakarus nuo Renavo miestelio yra Raudonoji pelkė. Raudonąja ji vadinama todėl, kad seniau toje vietoje buvęs ežeras. Kai saulė imdavo leistis vakarop, vanduo atrodydavo labai raudonas. Todėl ir pavadino Raudonąja pelke. Metai po metų ežeras ako, kol visai užžėlė ir liko durpynas. Iš Raudonosios pelkės išteka Kvistė. Seniau buvusios čia derlingos pievos, bet visada apsemtos. Ir štai kažkuriam dingtelėjo mintis, kad vandenį galėtų nuleisti pakalnėn. Vasarą, kai vanduo šiek tiek atslūgo, iškasė maždaug dviejų kilometrų griovį. Žiema tada pasitaikė labai šalta ir ilga. Prisnigę daug sniego. Bet vieną dieną staiga atšilę. Patvino Raudonoji pelkė ir išsiliejęs vanduo pasiekė iškastą griovį. Taip vanduo graužesi toliau į šiaurę, ir pasidarė upė. (Papasakojo A. Mitkus, g. 1895 m., gyv. Židikų apyl. Šilių k. Užrašė Albinas Uba).
 == Šaltiniai ==
@@ 20 eilutė: / 22 eilutė: @@
 * Regina Ališauskaitė. Raudonoji pelkė // Būdas žemaičių. 2003. - rugpj. 27. - Nr. 100. - P. 7 - 8.
 * Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. 3. - P. 516.
+* Vidas Stankus. Karšti orai kelia pavojų miškams ir durpynams // Santarvė. - 2011. - Birželio 11. - Nr. 66. - P. 2.
 </small>
 [[Kategorija: Durpynai]]
 [[Kategorija: Verslas]]