Kopūstinis baltukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Pereiti į navigaciją Jump to search
← Ankstesnis keitimas
Algirdas (aptarimas | indėlis)
19 801 keitimas
VizualusVikitekstas
Algirdas (aptarimas | indėlis)
19 801 keitimas
S Atmestas 203.148.95.71 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija
Algirdas (aptarimas | indėlis)
19 801 keitimas
Nėra keitimo santraukos
 
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų)
14 eilutė: 14 eilutė:
== Vikšras ==
== Vikšras ==
Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė.
Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė.
== Lėliukė ==
Lėliukė gelsva ar žalsva, šonuose su 3 geltonomis juostelėmis. Žiemoja lėliukės ant medžių ir krūmų kamienų, tvorų, pastatų sienų ir pan.
== Biologija ir vystymasis ==
Drugiai pradeda skraidyti gegužės mėnesį. Pradžioje jie kurį laiką maitinasi žiedų nektaru (2-3 savaites), paskui poruojasi ir ant apatinės lapų pusės deda kiaušinėlius, kurie šviesiai geltoni, išgaubto kūgio formos, su išilginėmis briaunelėmis. Po 1-2 savaičių išsirita vikšrai, kurie iš pradžių laikosi krūvelėmis ir skaptuoja apatinę lapoū pusę. Vėliau jie išsiskirsto po visą augalą ir graužia lapus, daugiausia nuo pakraščio. Užaugę vikšrai laikosi dažniausiai ant viršutinės lapų pusės ir nugraužia visą minkštimą, palieka tik stambesnes gyslas. Vikšrai vystosi 15-30 dienų. Lėliukėmis virsta ant augalų kamienų, stiebų, tvorų ir kitų vietų. Drugiai pradeda skaidyti antroje liepos pusėje ir skraido iki rudens. Šie drugiai kiaušinėlius deda ant kopūstų ir ant kitų bastutinių augalų. Antroji kopūstinio baltuko generacija būna daug gausesnė už pirmąją ir sugadina daug kopūstų.


== Paplitimas Mažeikių rajone ==
== Paplitimas Mažeikių rajone ==

Dabartinė 19:59, 23 gegužės 2011 versija

Kopūstinis baltukas
Kopūstinis baltukas (Pieris brassicae)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Nariuotakojai
Arthropoda
Klasė Vabzdžiai
Insecta
Būrys Drugiai
Lepidoptera
Šeima Baltukai
Pieridae
Gentis Pieris

Rūšis Kopūstinis baltukas
Pieris brassicae
(Linnaeus, 1758)

KOPŪSTINIS BALTUKAS (Pieris brassicae) - baltukų (Pieridae) šeimos dieninis drugys.

Dydis 50-65 mm. Sparnai balti. Priekinių sparnų viršūnė juoda (ropinio baltuko ir griežtinio baltuko – pilka), patelės dar turi 2 juodas dėmes arčiau išorinio krašto. Užpakalinių sparnų priekinė dalis su juoda dėme.

Vikšras

Vikšras 40 mm ilgio, apaugęs retais šereliais ir plaukeliais, gelsvai žalsvas, nusėtas juodomis dėmelėmis ir taškeliais, išsidėsčiusiais į taisyklingesnes ir ne tokias taisyklingas skersines eilutes. Kūno šonais eina šviesiai gelsva juostelė.

Paplitimas Mažeikių rajone

Tai vienas iš dažniausiaų daržovių kenkėjų. Paplitęs visame rajone.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 122. ISBN 9986-767-02-1.

Kopūstinio baltuko vikšrai
Kopūstinio baltuko kiaušinėliai

Nuorodos

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Kopūstinis_baltukas&oldid=32929“