Ukrinų koplytstulpis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
265 pridėti baitai ,  23:56, 27 birželio 2010
nėra keitimo aprašymo
 
6 eilutė: 6 eilutė:
Kyla klausimas, kodėl S. Gailevičius dvi koplytstulpio skulptūras (šv. Jurgio ir šv. Florijono) darė iš akmens, o dvi (Nazariečio ir šv. Florijono) – iš medžio? Kodėl koplytstulpyje du šv. Florijonai – vienas medinis, o kitas akmeninis? Prielaida, kad medinės skulptūros yra kito autoriaus, nepriimtina, nes akmeninės ir medinės skulpūros, nors ir padarytos iš skirtingos medžiagos, turi daug bendrų meninės išraiškos bruožų, būdingų tik S. Gailevičiui. Tai veidų ir rankų detalizavimas, draperijų perteikimas, šv. Jurgio ir Šv. Florijono galvų metaliniai papuošalai ir kt. Pagaliau visos skulptūros įmontuotos į koplytstulpį tokias pat metaliniais kaiščiais ir polichromuotos. Į šį klausimą galima atsakyti tik taip, kad iki XIX a. pabaigos tarp Lietuvos valstiečių vyravo prietaras, jog Šventais gali būti tiktai mediniai paminklaiir jų skulptūrinė puošyba. Kurdamas monumentą iš akmens, S. Gailevičius turėjo kažkaip prisitaikyti. Matyt jis nesiryžo daryti visas skulptūras iš akmens, tuo labaiau šv. Florijono, kuris turėjo padėti gaisro atveju. Galima teikti, kad būtent du šv. Florijonai ( medinis ir akmeninis ) viename koplystulpyje susitiko ne atsitiktinai, kad tai ir buvo savotiškas S. Gailevičiaus kompromisas.
Kyla klausimas, kodėl S. Gailevičius dvi koplytstulpio skulptūras (šv. Jurgio ir šv. Florijono) darė iš akmens, o dvi (Nazariečio ir šv. Florijono) – iš medžio? Kodėl koplytstulpyje du šv. Florijonai – vienas medinis, o kitas akmeninis? Prielaida, kad medinės skulptūros yra kito autoriaus, nepriimtina, nes akmeninės ir medinės skulpūros, nors ir padarytos iš skirtingos medžiagos, turi daug bendrų meninės išraiškos bruožų, būdingų tik S. Gailevičiui. Tai veidų ir rankų detalizavimas, draperijų perteikimas, šv. Jurgio ir Šv. Florijono galvų metaliniai papuošalai ir kt. Pagaliau visos skulptūros įmontuotos į koplytstulpį tokias pat metaliniais kaiščiais ir polichromuotos. Į šį klausimą galima atsakyti tik taip, kad iki XIX a. pabaigos tarp Lietuvos valstiečių vyravo prietaras, jog Šventais gali būti tiktai mediniai paminklaiir jų skulptūrinė puošyba. Kurdamas monumentą iš akmens, S. Gailevičius turėjo kažkaip prisitaikyti. Matyt jis nesiryžo daryti visas skulptūras iš akmens, tuo labaiau šv. Florijono, kuris turėjo padėti gaisro atveju. Galima teikti, kad būtent du šv. Florijonai ( medinis ir akmeninis ) viename koplystulpyje susitiko ne atsitiktinai, kad tai ir buvo savotiškas S. Gailevičiaus kompromisas.
Koplystulpis skoningai dekoruotas. Dominuoja sraigės motyvo ornamentas, kuris tarsi juostomis juosia kolonos stieboapačią ir viršų. Skirtingos formos sraigę skulptorius komponuoja įvairiais varijantais ir atskiromis juostomis. Kad išryškintų kolonos kapitelį, sraigė iškalta daug didesnė ir iš pusių apribota langučių ornamento juostomis. Kad išryškntų kolonos kapitelį, sraigė iškalta daug didesnė ir iš abiejų pusių apribota langičių ornamento juostomis. Kolonos stiebą skulpturius padengėbaltu tinku, kuris paslėpdamas atskirų akmenų sujungimo siūles statiniu suteikė monolitiškumo ir dar labiau išryškino ornamentiką. S. Gailevičiaus darbo akmenimis koplystulpis – vienintelis tokio pobūdžio paminklas liaudies kovoms prieš baudžiava atminti. Šiame kūrinyje autorius kaip talentingas menininkas, granite įamžinęs to laikmečio žmonių lūkesčius.
Koplystulpis skoningai dekoruotas. Dominuoja sraigės motyvo ornamentas, kuris tarsi juostomis juosia kolonos stieboapačią ir viršų. Skirtingos formos sraigę skulptorius komponuoja įvairiais varijantais ir atskiromis juostomis. Kad išryškintų kolonos kapitelį, sraigė iškalta daug didesnė ir iš pusių apribota langučių ornamento juostomis. Kad išryškntų kolonos kapitelį, sraigė iškalta daug didesnė ir iš abiejų pusių apribota langičių ornamento juostomis. Kolonos stiebą skulpturius padengėbaltu tinku, kuris paslėpdamas atskirų akmenų sujungimo siūles statiniu suteikė monolitiškumo ir dar labiau išryškino ornamentiką. S. Gailevičiaus darbo akmenimis koplystulpis – vienintelis tokio pobūdžio paminklas liaudies kovoms prieš baudžiava atminti. Šiame kūrinyje autorius kaip talentingas menininkas, granite įamžinęs to laikmečio žmonių lūkesčius.
1938 m. Ukrinų koplytstulpį nufotografavo J. Timukas (Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, neg. Nr. 7159; publikuota: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 110. ISBN 5-415-00554-4).


{{reflist}}
{{reflist}}
[[Kategorija: Ukrinai]]
[[Kategorija: Ukrinai]]
Anoniminis naudotojas

Naršymo meniu