Naminė slyva

Naminė slyva
Nuotraukos laikinai nėra
Naminė slyva (Prunus domestica)
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Erškėtiečiai Rosales
Šeima	Erškėtiniai Rosaceae
Pošeimis	Slyviniai Prunoideae
Gentis	Slyva Prunus
Rūšis	Naminė slyva Prunus domestica L.

NAMINĖ SLYVA (Prunus domestica), erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis ar medžiakrūmis.

Aukštis 3-10 m. Vainikas plačiai ar siaurai kiaušiniškas. Senų šakų ir kamieno žievė tamsiai pilkai rusva, supleišėjusi. Lapai elipsiški ar atvirkščiai kiaušiniški, 4-10 cm ilgio ir 2,5-5 cm pločio. Jų pakraštys pjūkliškas, viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė - šviesiai ar pilkšvai žalia, pūkuota. Rudenį lapai šviesiai geltoni. Žiedai išaugę po du. Vainiklapiai balti, žalsvo atspalvio. Pražysta sprogstant lapams, balandžio gegužės mėn. Vaisius - kaulavaisis, 2-4 cm ilgio, su šonine vagute, violetinis, geltonas, balsvai žalias, raudonas, visada su melsvai pilku apnašu. Minkštimas dažniausiai gelsvai žalias, labai sultingas, saldžiarūgštis. Kauliukas kiaušiniškas, su smailiais galais, nuo minkštimo atsiskiria lengvai arba kartais sunkiai. Vaisiai nunoksta liepos - spalio mėn.

Savybės ir panaudojimas

Turi paviršinę šaknų sistemą, nėra atspari šalčiams. Slyvų vaisiai labai mėgiami valgyti žali. Jie plačiai naudojami uogienių, kompoto, sulčių gamybai.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auginama soduose. Yra įvairių veislių: paprastoji geltonoji, Viktorija, paprastoji vengrinė ir kt.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.