Peržiūrėti šaltinį Plinkšių miško biosferos poligonas

[[Vaizdas:Plinksiu biosferos poligonas.MKE.2007-07-21.jpg|thumb|right|260px|Plinkšių biosferos poligonas]]
'''PLINKŠIŲ BIOSFEROS POLIGONAS'''. Plotas 6042,83 ha. Apie 60 proc. teritorijos priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, likusi dalis - Telšių rajonui. Į poligoną patenka beveik visa [[Plinkšių kraštovaizdžio draustinis|Plinkšių valstybinio kraštovaizdžio teritorija]] (įst. 1974 m.). Plinkšių biosferos poligono teritorija priklauso Ventos upės baseino rajonui. Teritorijoje yra [[Plinkšių ežeras|Plinkšių]] ir Šiliškės ežerai, [[Markija|Markijos]], Kiaulupio ir Juodės upeliai, vakarinėje dalyje - Pasruojo žuvininkystės tvenkiniai. Jam priklauso ir [[Plinkšių durpynas|Plinkšių pelkė]] (durpynas), kuri yra iš dalies nusausinta atvirais sausinimo grioviais. Didžioji dalis poligono teritorijos melioruota ir nusausinta. Be didžiausią dalį užimančių miškų bendrijų, dar aptinkama pievų, šlapynių, vandens telkinių ir įvairios antropogeninės kilmės bendrijų.

Įsteigtas 2004 m. įgyvendinat ES Paukščių direktyvos reikalavimus bei siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ([[vapsvaėdis|vapsvaėdžio]] ir [[pilkoji meleta|pilkosios meletos]]) populiacijas. Visai šiai teritorijai yra suteiktas paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusas, ji yra ekloginio tinklo „Natura" sudėtinė dalis.

Plinkšių miško biosferos poligone vykdoma saugomų paukščių ir gyvūnų rūšių stebėsena (monitoringas), kaupiama mokslinių tyrimų informacija apie rūšių įvairovę bei kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai, analizuojamas žmogaus veiklos poveikis natūraliai ekosistemai. 

Plinkšių miško biosferos poligone siekiama užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą bei propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus.

== Biologinė įvairovė ==
Auga apie 550-600 induočių augalų rūšių (M.Jankauskienė). Iš retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų, aptinkamas [[statusis atgiris]], [[vienalapis gedutis]], taip pat aptinkama [[raktažolė pelenėlė]], [[aukštoji gegūnė|aukštoji]], [[raudonoji gegūnė|raudonoji]], [[dėmėtoji gegūnė|dėmėtoji]], [[baltijinė gegūnė]]s, [[įvairialapė usnis]] ir kt. Gyvena apie 40 retų, į Lietuvos raudonąją knygą ar į tarptautines aplinkosaugines direktyvas įrašytų gyvūnų ir paukščių rūšių. Tai [[pilkoji meleta]], [[vapsvaėdis]], [[ūdra]], [[rudasis nakviša]], [[didysis baublys]], [[jūrinis erelis]], [[vištvanagis]], [[lututė]], [[žalioji meleta]], [[didysis auksinukas]] ir kt. [[Plinkšių dvaras|Dvare]] ir jo priegose gyvena aštuonios šikšnospanrių rūšys.

== Šaltiniai ==
<small>
* Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas - retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.
</small>

[[Kategorija: Draustiniai]]