Peržiūrėti šaltinį Briedis

{{taxobox animal                | {{PAGENAME}}|nuotrauka|{{PAGENAME}} (''Alces alces'')}}
{{Taxobox phylum                | Chordiniai|Chordata }}
{{Taxobox sous-embranchement    | Stuburiniai| Vertebrata }}
{{Taxobox classe                | Žinduoliai| Mammalia }}
{{Taxobox ordre                 | Porakanopiai|Artiodactyla }}
{{Taxobox famille               | Elniniai |Cervidae}}
{{Taxobox genre                 | Briedžiai |Alces}} 
{{Taxobox binomial animal       | {{PAGENAME}}| Alces alces |Linnaeus, 1758}}
{{Taxobox fin}}

'''BRIEDIS''' (''Alces alces'') - '''elninių''' (''Cervidae'') šeimos stambiausias rajono gyvūnas.

Patino kūno ilgis 210-270, patelės - 205-250 cm, patino aukštis 160-205, patelės - 160-190 cm. Patino svoris 224-538, patelės - 160-386 kg. Snukis kuprotas. Pasmakrėje kabo 20-30 cm ilgio, apaugusi ilgais plaukais odos raukšlė - „barzda", kuri briedžiui senstant mažėja. Ragai būna dviejų tipų: mentėti ir šakoti, auga pakrypę į galvos šonus. Nugara, šonai ir krūtinė vasarą durpių spalvos. Papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Jauniklių kailis rudas, nedėmėtas.
 
Aktyvus bet kuriuo paros metu, bet dažniausiai ganosi paryčiais ir saulei nusileidus. Ten, kur dažniau trikdomas, maitinasi naktį. Laikosi pavieniui arba nedideliais būreliais. Rugsėjo mėnesį per rują dažniausiai laikosi po du: patinas ir patelė.

Minta medžių, krūmų lapais, žolinais augalais. Žiemą ir ankstyvą pavasarį pagrindinis briedžių maistas - medžių bei krūmų ūgliai, žievė. Nėštumas trunka 7,5-8 mėnesius. Gegužės - birželio mėnesiais veda 1-2, labai retai 3 mažylius. Po savaitės jaunikliai sekioja motiną. Ilgos kojos jiems neleidžia pasiekti lūpomis žolės, todėl pirmiausia pradeda maitintis medžių, krūmų lapais, šakelėmis. Vėliau išmoksta žolę ėsti atsiklaupę ant kelių. Ragus patinai meta žiemos pradžioje.

Gyvena miškuose, miškeliuose, krūmynuose. Tinkamiausi yra lapuočių ir mišrūs miškai, mėgsta pušų jaunuolynus, aukštapelkes. Žiemą telkiasi drebulių jaunuolynuose, kirtavietėse.

== Paplitimas rajone ir gausumas ==
Mažeikių rajone laikosi Dautarų, Marijampolės, Raudonosios kazarmos, Naudvario, Felisbergo ir kituose miškuose. 1965 m. vidutinis briedžių tankumas rajono miškuose buvo 3, 1974 m. - iki 4, 1986 m. - 2, 1997 m. - 1-2 ind./1000 ha. 2000 m. rajono teritorijoje gyveno 9 briedžiai (2 patinai, 4 patelės ir 3 jaunikliai).

== Pavadinimo sąsajos ==
* '''[[Briedupis]]''' - upelis [[Kiminiškė|Kiminiškių]] kaime, apie 4-5 km į pietus nuo buv. [[Bugeniai|Bugenių]] mokyklos. Įteka į [[Šerkšnė|Šerkšnę]]. Ilgis apie 1 km.
* '''Briedžių lanka''' - pieva apie 500 m į šiaurę nuo [[Leckava|Leckavos]], prie [[Vadakstis|Vadaksties]] upės. Apaugusi krūmais. Dydis 40x20 m.
  
== Šaltiniai ==
<small>
* Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 70. ISBN 9986-767-02-1.
* Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 140. ISBN 9986-875-48-x.
<small>

[[Kategorija: Žinduoliai]]