Peržiūrėti šaltinį Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė

[[Vaizdas:Mazeikiu cerkve. MKE.jpg|right|thumb|260px|Mažeikių cerkvė (past. 1930 m.)]]
[[Vaizdas:Sventikas.MKE.2009-09-25.jpg|thumb|right|260px|Mažeikių Dievo Motinos Dangun Ėmimo cekvės šventikas igumenas N. Šmidtas]]
[[Vaizdas:Mazeikiu cerkve.MKE.2007-01-25.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Mazeikiu cerkve.1930m.MKE.jpg|thumb|260px|right|Cerkvė 1930 m.]]
[[Vaizdas:Stogastulpis.MKE.jpg|thumb|right|260px|Stogastulpis prie [[Merkelio Račkausko gimnazija|M. Račkausko gimnazijos]] sporto salės su užrašu: „Čia 1894-1926 stovėjo Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė. 1927-1961 peršventinta Šv. Aloyzo R. katalikų bažnyčia".]]

'''MAŽEIKIŲ DIEVO MOTINOS DANGUM ĖMIMO CERKVĖ''' (rus. '''Храм в честь Успения Божией Матери''') yra Mažeikiuose, [[Respublikos gatvė|Respublikos g.]] 50.

== Cerkvės ir cerkvinės mokyklos pastatymas ==
1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras [[Mažeikiai|Mažeikių]] centre, dabartinėje Laisvės gatvėje tarp gimnazijos ir savivaldybės pastatų, paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. 1894 m. buvo atidaryta stačiatikių cerkvė ir [[Mažeikių cerkvinė mokykla|mokykla]]. Lapkričio 25 d. cerkvė pašventinta Šventosios Dvasios vardu. Statybos reikalais rūpinosi Telšių stačiatikių šventikas Zasim(p)ovičius. Lėšų šiai statybai skyrė Peterburgo pirklys I. Kručkovas ir vietiniai stačiatikiai. Cerkvė pastatyta ant akmeninių pamatų su varpine ir prieangiu. Stogas dengtas skarda. Cerkvinę mokyklą pradėjo lankyti Mažeikių mieste ir apylinkėse gyvenusių rusų bei kitų tautybių, o taip pat ir geležinkelio tarnyboje dirbusių lietuvių vaikai. 
	
1898 m. cerkvės seniūnu buvo Mažeikių geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Nikolaj Fiodorovič Malcev. 1899 m. šias pareigas pradėjo eiti geležinkelio stoties vyresnysis telegrafistas Nikolaj Vasiljevič Mate…oč. Atrado, religinėms pareigoms atlikti atsiuntė Viekšnių stačiatikių cerkvės šventiką. 1905 m. cerkvė buvo nudažyta mėlynai. 

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, daugumai rusų tautybės žmonių persikėlus gyventi į Rusiją, mokykla buvo uždaryta. Kaizerinės Vokietijos kariuomenė, užėmusi Mažeikius, cerkvėje įrengė arklides.

== Bilinėjimasis dėl cerkvės pastato ==
Po karo cerkvės reikalai mažai kam rūpėjo. Ji keletą metų stovėjo ir nyko. 1923 m. rugpjūčio 16 d. Mažeikių geležinkelio kelio ruožo viršininkas, vykdamas Lietuvos Geležinkelių Valdybos įsakymą cerkvinės mokyklos pastatą perdavė Mažeikių apskrities valdybai. Čia buvo galvojama įsteigti lietuvių progimnaziją. Iki to laiko šiame pastate buvo įsikūrusi komendantūra. Tėvų komiteto surinktomis lėšomis atremontavus šį pastatą buvo įkurdinta trečia gimnazijos klasė. Cerkvė stovėjo apleista, o stačiatikiai religines apeigas atlikdavo latvių kirchėje. Manoma, kad tuo metu Mažeikiuose ir apylinkėse gyveno apie 200 stačiatikių. 

1924 m. balandžio mėnesį progimnazijos direktorius M. Račkauskas kreipėsi į Švietimo ministeriją su tokiu raštu: „Šiuo prašau Švietimo Ministerija, leisti parduoti iš varžytinių (nusigriovimui) niekeno neprižiūrimą, apleistą ir be reikalo pūvančią buv. Mažeikių cerkvę.. toji cerkvelė įkainota 5000 Lt". Ar minėtos varžytinės įvyko, duomenų nerasta. Visi pastatai, išskyrus cerkvę, buvo perduoti progimnazija. 1924 m. birželio 14 d. progimnazijos pedagogų taryba svarstė, ką daryti su cerkvės pastatu. Taryba pasiūlė buvusioje cerkvėje įrengti vieną progimnazijos klasę, fizikos – gamtos kabinetą ir progimnazijos knygyną. Sudaryta komisija iš apskrities viršininko J. Motuzos, vietos klebono Dobužinskio, apskrities techniko Helcermano nustatė, kad, norint cerkvę pritaikyti gimnazijos reikmėms, reikia skirti 1900 Lt. Netrukus į šią cerkvę savo nuosavybės teises pareiškė ir stačiatikių Eparchijos taryba. Nuo 1925 m. gegužės mėnesio tarp progimnazijos ir stačiatikių prasidėjo teisminis bylinėjimasis. Buvo pasiūlyta stačiatikiams cerkvę, tik be žemės, gražinti nusigriovimui. 1927 m. birželio 14d. progimnazijos tėvų komitetas prašo švietimo ministerijos cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Motyvuojama tuo, kad Mažeikiuose esanti sena, medinė bažnytėlė nebesutalpina visų norinčių. Liepos 6 d. švietimo ministerija pritarė pedagogų norams. Tų pačių metų spalio 8 d. progimnazijos direktorius gavo apskrities statybos reikalų komisijos leidimą stačiatikių cerkvę perdaryti į gimnazijos bažnyčią. Tačiau tuo reikalas nesibaigė – pasipylė skundai į tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos kanceliariją.
	
== Dabartinė cerkvė ==
Naujos cerkvės statybai stačiatikių bendruomenė sukaupė per 12000 litų. Vyriausybė nemokamai paskyrė žemės sklypą ir 5000 litų. Cerkvės komitetas buvo sukaupęs statybinės medienos. Ją pardavus buvo gauta apie 5000 litų.
	
1929 m. architektas kaunietis V.Kopylovas parengė dabartinės cerkvės projektą. Gegužės 13 d. buvo gautas leidimas cerkvės statybai Nepriklausomybės gatvėje (dabar - Respublikos g.). Statyba vyko sparčiai, nes jau 1930 m. liepos 30 d. Cerkvės bendruomenės komitetas įpareigojo Anastaziją Semionovną Korženeckają iš Alytaus stačiatikių cerkvės, suderinus su valstybės karo ministerija, pargabenti šventas ikonas ir kitus kulto reikmenis. Cerkvės statyba ir įrengimu rūpinosi šventikas Aleksandras Družilovskis, statybos komiteto nariai S.Tomanov ir J.Burbo. Cerkvė pradėjo veikti 1931 metais, ji pavadinta Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkve.
	
Prieškario metais cerkvė buvo gausiai lankoma, turėjo didelį chorą. Susivieniję Viekšnių ir Mažeikių cerkvių chorai 1936 m. rugpjūčio 16 ir 23 dienomis surengė viešus koncertus. Jungtiniam chorui vadovavo Kauno stačiatikių eparchijos choro vadovas I.F.Petrov. Buvo atliekamos religinio ir pasaulietinio turinio giesmės ir dainos. Įvyko ypatingai iškilmingi atlaidai Kauno stačiatikių cerkvės Metropolito veiklos 25-mečiui pažymėti. Buvo suburta šv.Sergiejaus Radonež seserija. Ji rūpinosi senelių ir beglobių vaikų priežiūra. Tą patį 1936 metų rudenį Viekšnių ir Mažeikių cerkvėse lankėsi Amerikos lietuvių bendruomenės vyskupas Steponas Giniotis. Kartą  per metus cerkvėje lankydavosi Kauno stačiatikių eparchijos Metropolitas.

Dauguma Mažeikių rusakalbių gyventojų buvo tikintys ir gausiai lankėsi cerkvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą cerkvė stipriai nenukentėjo. Pokariu šventikai keitėsi, tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę cerkvė atgijo. Kiekvieną sekmadienį rytais čia laikomos mišios, krikštijami vaikai, vyksta laidotuvių apeigos, visos stačiatikių religinės šventės. Iš Telšių kas sekmadienį atvyksta šventikas Nestoras. Prie cerkvės veikia rusų sekmadieninė mokyklėlė.

== Šventikai ==
* Aleksandras Družilovskis, pirmasis naujosios cerkvės šventikas.
* Nikolajus Savickis, po metų pakeitė A. Družilovskį ir tarnavo iki 1935 m.
* Aleksandras Černiajus (A.Černaj 1930 m. (?), kuriam padėjo antrasis šventikas Viktoras Kurilovičius, kartu buvo ir [[Viekšnių cerkvė|Viekšnių cerkvės]] šventikas; Mažeikių cerkvėje tarnavo iki 1943 m. rudens, po to emigravo į Ameriką. Po karo jis buvo Pietų Afrikos regiono stačiatikių cerkvės vyskupas.
* Piotras Česnokovas.

Pokario metais šventikai keitėsi. Nors cerkvėje beveik kasmet lankėsi stačiatikių cerkvės vadovai, tačiau tikinčiųjų skaičius nuolat mažėjo. 1981 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas naujas Viekšnių ir Mažeikių cerkvių dvasinis vadovas Vladimir Poliščiuk. Jis metraštyje apgailestavo, kad pamaldose dalyvavo tik 21 žmogus.

== Literatūra ==
* Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas: Gabija, 2006. - 208 p. ISBN 9955-440-40-6
		
== Šaltiniai ==
<small>
*Muturas A. Labas, mes jūsų kaimynai. // Būdas žemaičių. - 2002. - Gegužės 17. - Nr. 55.
*Muturas A. Istorijos nesuklastoti. // Būdas žemaičių. - 2000. - Gruodžio 8. -  Nr. 93.
</small>

== Nuorodos ==
*[http://74.125.39.104/search?q=cache:HSPhi6-uVEEJ:www.klaipeda.mid.ru/doc/Majeikyi.doc+%D0%A5%D1%80%D0%B0%D0%BC+%D0%B2%D0%BE+%D0%B8%D0%BC%D1%8F+%D0%BF%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%BE%D0%B4%D0%BE%D0%B1%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%B0%D0%B4%D0%BE%D0%BD%D0%B5%D0%B6%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE,+%D0%92%D0%B5%D0%BA%D1%88%D0%BD%D1%8F%D0%B9&hl=lt&ct=clnk&cd=2&gl=lt Мажейкяй: Церковь в честь Успения Пресвятой Богородицы]
*[http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,164 Orthodoxy.lt: Храм в честь Успения Божией Матери, Мажейкяй (1933 г.)]

[[Kategorija: Kulto pastatai]]