Peržiūrėti šaltinį Vladimiras Beriozovas

'''BERIOZOVAS VLADIMIRAS''' (g. 1929-09-29 [[Viekšniai|Viekšniuose]], Mažeikių apskritis), sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras.

Lankė Kauno V. Kudirkos pradžios mokyklą, vėliau mokėsi vidurinėse mokyklose ten, kur gyveno tėvai. 1962–1967 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1950–1953 m. tarnavo sovietinėje armijoje. Nuo 1952 m. SSKP narys. 1953 m. LKP Molėtų rajono komiteto sekretorius, Širvintų ir Ignalinos rajonų Vykdomųjų komitetų pirmininko pavaduotojas, 1967 m. LKP CK instruktorius, skyriaus vedėjas. 1969–1971 m. sekretorius. 1971–1981 m. Politinio švietimo namų vedėjas. 1984–1985 m. partinės komisijos prie LKP CK pirmininkas. 1985–1988 m. LKP CK organizacinio partinio darbo skyriaus vedėjas.

Prasidėjus Atgimimui Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio palaikomas ir remiamas 1988 m. išrinktas LKP antruoju sekretoriumi, kuriuo galėjo tapti tik rusas. Pirmasis po 1956 m. tose pareigose ne iš Maskvos atsiųstas, ėjo šias pareigas iki 1991 m., kol buvo įteisinta Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP).
1989 m. išrinktas SSRS Liaudies deputatų suvažiavimo liaudies deputatu. Tarp Lietuvoje rinktų deputatų jis surinko daugiausia rinkėjų balsų.

1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras. 1992–1997 m. prezidento Algirdo Brazausko patarėjas. Signatarų klubo narys. 2000 m. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 
Nuo 1989 m. LDDP, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 

[[Kategorija: Politikai]]