Peržiūrėti šaltinį Vincas Deniušis

'''DENIUŠIS VINCAS''' (g. 1903-11-14 [[Viekšniai|Viekšniuose]] - m. 1978-05-02; palaidotas [[Viekšnių kapinės|Viekšnių kapinėse]]), pedagogas, režisierius.

Tėvai Antanas Deniušis, kurpius, ir Anelė Kryžiūtė buvo kilę iš Tryškių dvaro. Vincas prieš Pirmąjį pasaulinį karą baigė rusų pradžios mokyklą ir mokėsi privačiai, kad išlaikytų ketvirtos klasės egzaminus. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš kaimo muzikantų ir jau vaikystėje neblogai grojo įvairiais instrumentais, turėjo gerai išlavintą klausą, grojo įvairiuose orkestruose. 1922 metais Viekšniuose V. Deniušis suorganizavo pirmąjį šiose vietose pučiamųjų orkestrą. Pažymėtina, kad jo orkestras jau tais pačiais metais grojo iš gaidų, o repertuaras buvo pakankamai sudėtingas. V. Deniušis pats aranžuodavo ir pritaikydavo orkestrui liaudies dainas, rusų liaudies melodijas, supaprastintas ištraukas iš populiarios klasikinės muzikos. Baigęs [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių mokyklą]], 1924-1929 metais mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje trimito specialybės. Būdamas studentas lankė suaugusiųjų gimnaziją. 1926-1927 m. grojo muzikos mokyklos-konservatorijos simfoniniame orkestre, vadovaujamame S. Šimkaus. 1929-10-01 - 1930-01-05 dirbo Viekšnių vid. m-kloje muzikos mokytoju. Paskui išvyko mokytis į Leipcigo konservatoriją, bet buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą. Nuo 1930-09-01 vėl grįžo į Viekšnių vidurinę, įsakymas pasirašytas rugsėjo 10 d. Šioje mokykloje dirbo iki 1970 metų. Mokė ne tik muzikos ir dainavimo, bet ir kūno kultūros. 1932 m. vasarą lankė kūno kultūros mokytojų kursus, o kitais metais dar ir Sporūtos (Sporto rūmų) organizuotus kursus. Jam buvo suteiktas sporto instruktoriaus vardas. 1936 m. per atostogas dalyvavo muzikos mokytojų kursuose. 1943 m. paskirtas mokyklos direktoriaus pavaduotoju.

Dirbdamas Viekšnių vid. m-kloje, V. Deniušis režisavo spektaklius vaikams, vadovavo pučiamųjų orkestrui ir skudutininkų ansambliui, liaudies universiteto Viekšnių skyriaus chorui. 1932 m. pastatė Miko Petrausko ir G. Landsbergio-Žemkalnio operą „Birutė”. V. Deniušis harmonizavo dainas „Už jūrų marių", „Gyvenimo daina", sukūrė valsą„Pirmieji žingsniai", maršą „Žaliojoj lankelėj".

1967 m. išėjo į pensiją. 1950 m. apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą”, 1956 m. ženkleliu „LTSR meno saviveiklos žymūnas”. 1964 m. jam suteiktas Nusipelniusio mokytojo vardas. Maestro apdovanotas 23 Akmenės ir Mažeikių vykdomųjų komitetų, švietimo skyrių garbės raštais. 

2003 m. spalio mėn. V. Deniušio garbei pavadinta [[Viekšnių muzikos mokykla]], prie kurios pastato atidengta ir pašventinta memorialinė lenta.

== Šaltiniai ==
<small>
* Vaišnienė S. Minėsime maestro Vinco Deniušio jubiliejų // Būdas žemaičių. - 2003. - Nr. 113.
* Plastinina Bernarda. Muziko vardas įamžintas meno mokyklos pavadinimu // Santarvė. Priedas „Kultūra ir mes". - 2010. - Rugsėjo 23. - Nr. 6. - P. 2,4. 	
* Plastinina Bernarda. Viekšniškiai iš užmaršties sugrąžino talentingąjį kraštietį: Mokytojo, muziko ir režisieriaus V. Deniušio 100-osioms gimimo metinėms — memorialinė lenta ir mokyklos vardas // Santarvė. — 2003. — Spal. 14. — Nr. 118 (8614). 
* Sigutė Vaišnienė. Pedagogas - ryški asmenybė // Būdas žemaičių. - 2013. - Lapkr. 29. - Nr. 91. - P. 7.
* Povilas Šverebas, Kazys Misius. Viekšniai: švietimo istorija. – Vilnius, 2013. – 194 p. – P. 160-161. ISBN 978-609-447-101-8.
</small>

[[Kategorija: Pedagogai]]