Peržiūrėti šaltinį Valerijonas Panceržinskis

[[Vaizdas:Pancerzinskio kapas. MKE.jpg|thumb|200px|right|Valerijono Panceržinskio metalinis antkapinis paminklas Viekšnių senosiose kapinėse, 2006 m.]]
'''PANCERŽINSKIS VALERIJONAS''' (g. 1825-04-23 - m. 1889-02-15 m.), [[Ašvėnai|Ašvėnų]] dvaro dvarininkas, Šiaulių pavieto raštvedys ir advokatas. Su žmona Antanina Rūpeikaite - Panceržinskienė (1827 - 1906 m.) susilaukė vaikų (5 sūnus ir 2 dukteris):

* [[Panceržinskis Česlovas|Česlovas]] (1854—1908) — inžinierius, baigęs Petrapilio institutą. Dirbo Rusijoje, gal Urale, sukūrė lenkišką šeimą. Mirė Vilniuje. Būdamas politechnikos studentu, bendravo su aušrininkais, su Petru Vileišiu platino lietuvišką spaudą. 
* [[Panceržinskis Feliksas|Feliksas]] (1862-1914) - gydytojas. Dorpate baigė medicinos mokslus ir gydė Viekšnių, Laižuvos apylinkėse. 1914 m. persišaldęs mirė Mažeikiuose nuo plaučių uždegimo, palaidotas Viekšniuose; meistras Malakauskis per porą dienų pamūrijo nedidelį sklepą, iš Šiaulių parvežė metalinį karstą. Jo kapas Viekšnių kapinėse uždengtas plačiausia betono plokšte
* Kristupas (Dorpate (dabar Tartu) baigė veterinariją ir įgijo magistro laipsnį. Dirbo caro žirgyne, bet 1900 m. Charkove buvo apkaltintas, kad labai vertingą eržilą, Anglijoje už 200 tūkstančių rublių pirktą, prie kažkokia liga sergančios kumelės prileido ir užkrėtė. Kristupas iš gėdos ir širdgėlos nusišovė. Po šio pergyvenimo senutė motina persikėlė į jai vyro paliktą [[Bugiai|Bugių]] palivarką, kur praleido likusį savo gyvenimą).
* Sobieslovas  — dvarininkas, po tėvo valdė Ašvėnų dvarą. Jo žmona Sofija Bondzkevičiūtė pagimdė dvi dukteris ir 1911 m. mirė. 

ir kt. 

Valerijonas Panceržinskis palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse. Metaliniame antkapiniame paminkle yra toks įrašas: Czionaj pałajdojem musu tiewa S. P. Waleryona Pancerzyńskia isz Aszwienu - Bugiu. Amžina atilsi douk jam Pone! Urodziłsię 1825-go roku kwietnia 23-go dnia. Umarł 1889-go roku lutego 15-go dnia. S. Pamięći Waleryana Pancerzyńskiego. Ziemianina z Aszwian. Osierocona Rodzina.  

== Šaltiniai ==
<small>
* Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 35, 56 - 58.
* Treinienė E. Archyvų saugyklose: Žemaitijos dvarų dokumentų kolekcija // Lietuvos istorijos metraštis: 1981 metai. - 1982. - P. 114
* Irena Svietlauskienė. Bajorai Pancežinskai ir Ašvėnų dvaras. - Lietuvos bajoras. - 2005, Nr. 6 
* Juodpusis Apolinaras. Apie amžinąją pagarbą: Mintys mirusiųjų pagerbimo dienos išvakarėse // Vienybė. — 1998. — Spal. 29.
* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.
</small>

[[Kategorija:Dvarininkai]]
{{Šablonas:Star}}