Peržiūrėti šaltinį Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE2007-04-15.jpg|thumb|right|230px|Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir varpinė. Priešais bažnyčią - [[Gailevičius Steponas|Stepono Gailevičiaus]] akmeninis [[Ukrinų koplytstulpis|koplytstulpis]]]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia1.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE.2005-08-13.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycia.MKE.2006-09-09.jpg|thumb|right|230px|]]
[[Vaizdas:Ukrinu baznycios vidus1.jpg|thumb|left|230px|Bažnyčios interjeras 2014 m.]]

'''UKRINŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIA''' yra [[Ukrinai|Ukrinuose]], [[Kvistė|Kvistės]] ([[Varduva|Varduvos]] kair.) dešiniajame krante.

Ukrinų bažnyčiai dvarininkas [[Pilsudskis Laurynas|Laurynas Pilsudskis]] 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Pilsudskiams priklausė [[Žemalės dvaras]]. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo koncenkruotas, t.y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir [[Bukončiai|Bukončių]] bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822-1841 m. - kun. Martynas Ruika. 1841-1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes. Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai<ref> Misius K. Ukrinai // Grūstės valsčius. Būdo žemaičių istorinis priedas. - 1998. - Spalio 6. - Nr. 6. - P. 3. </ref>. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)<ref>Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.</ref>.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Įrengti 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė [[Ukrinų varpinė|varpinė]] (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), [[Ukrinų kapinės|kapinės]].

== Kultūros paveldo objektai ==
Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G409 K). Į šį registrą taip pat įrašyti bažnyčioje esančios skulptūros<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas - V., 1973. - P. 684.</ref>: „Šv. Petras"  (D V1737),  „Šv. Povilas" (D V1738), „Mykolas Arkangelas"  (D V1739), „Angelas su knyga" (D V1740 ) ir Altorius su skulptūriniu dekoru (D V4584)<ref> Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 365.</ref>.

== Archyvas ==

* Ukrinų Šv. Antano Paduviečio Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Antonii de Padua Ukrinensis): 1892-1927 m. gimimo ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1841, ap. 1.  

== Kunigai ==

* [[Domininkas Varpučinskis]]. Gimimo ir mirties datos nežinamos. 1808-1821 m. buvo Ukrinų altraista.
* [[Martynas Ruika]]. Gimimo ir mirteis datos nežinomos. 1822-1841 m. buvo Ukrinų altarista.
* [[Juozapas Beržankis]] (Josef Beržiansky), pasirašęs 1841 m. vizitacijos aktą.
* [[Kazimieras Jamontas]] (g. 1795 - m. 1878 m.), kunigas. Palaidotas Ukrinų kapinėse. 
* [[Jonas Knipovičius]] (Jan Knipowicz) (g. 1819 - m. 1891-06-01), kunigas. Palaidotas Ukrinų kapinėse.
* [[Pranciškus Drukteinis]] (g. 1828 - m. 1908-09-06), kunigas. Palaidotas Ukrinuose.
* Jonas Tėveinis, nuo 1901 m. Ukrinų klebonas, Truikinų (Aleksandrijos) (Skuodo r.), klebonas, nuo 1932 – Padvarių vienuolyno kapelionas.
* Žukauskas (g. 1867 m. Ibutoniuose, Krekenavos valsč.), klebonas, kunigas. Miniasviename iš bažnyčioje rastų raštų, kad 1917 m. sudarė nuomos sutartį su Barbora Mereckiene.
* Mockus, kunigas, 1921 m. Bažnyčioje rasta knyga (sąsiuvinis), skirtas bažnyčios įplaukoms ir išlaidoms fiksuoti. Knyga pradėta vesti nuo 1921 m. sausio 3 d. Pasirašo kunigas Mockus. 
* [[Jonas Jogminas]] (g. 1874 (1877) - m. 1954), kunigas 1932-1939/1940 m.
* [[Povilas Morkys]] (g. 1863-m. 1948), 1940-1948, klebonas.
* [[Povilas Repšys]], Židikų klebonas 1949-1957 m.
* Juozapas Rutalė]], Židikų klebonas 1957-1969 m. 
* Jonas Petrauskis (g. 1937 - m.), Židikų klebonas Kunigavo Ukrinuose 1969-1972 m.
* Stanislovas Ežerinskas, Židikų klebonas 1972-1974 m.
* Domininkas Giedra, Židikų klebonas 1975-1983 m.
* Antanas Gylys, Židikų klebonas 1983-1991 m.
* Vytautas Gedvainis, Židikų klebonas 1991-1992 m.
* Romualdas Žulpa, klebonas Ukrinuose 1992-1997 m.
* Rimantas  Gudlinkis, klebonas Ukrinuose 1997-1999 m.
* Vytautas Vaidila, klebonas Ukrinuose 1999-2009 m.
* Egidijus Jurgelevičius, klebonas Ukrinuose 2009-2016 m.
* Antanas Šimkus, klebonas Ukrinuose 2016-2018-07.
* Dainoras Židackas, nuo 2018-07, [[Židikų bažnyčia|Židikų Šv. Jono Krikštytojo]] parapijos klebonas.

Nuo 1891 m. zakristijonu buvo Jonas Čaplinskis. Čia dirbo 3 metus, slaptai mokė vaikus liet. skaityti ir rašyti. 1894 m. persikėlė į Alsėdžius (Plungės r.), dirbo vargonininko padėjėju. Ir čia slaptai mokė vaikus.

{{reflist}} 
<small>
* Alsėdžių dekanato Ukrinų altarijos inventorius 1845 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 842, l. 1-4, lenkų k.
* 1954 m. mokslinės ekspedicijos dalyvio A. Pilypaičio Ukrinų bažnyčios (Mažeikių raj.) aprašymas // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1158. 
</small>  
[[Kategorija: Bažnyčios]]
[[Kategorija: Ukrinai]]